← Atgal

Komentarai

Kūrinio nuoroda: https://zaliazole.lt/kuriniai/perziureti/83267

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): delioren

Sukurta: 2016-01-31 00:06:10

Žvėris akis išpūtęs prisėdo atgal....Linksmas sakinukas!.

Vartotojas (-a): Pakeleivis

Sukurta: 2016-01-30 23:21:11

Atsargus, tarsi uodžiant, dviejų artėjimas. Ir sniego vis mažėja, išnyra pavasario kviesliai. Užeina atodrėkis, balos. Vilko žingsniai tvirtesni... Bekeliaujant užklumpa rūkas...
Jaučiami charakterių, elgesio skirtumai.
Tai subtilu.
 
Anksčiau įsivaizdavau, kad šešėlių ne du. Jei dviejų dialogas, kabutėse esančius balsus skirti brūkšniais.
Mažas šešėlio gabalėlis... nėjo artyn, bet ir nesitraukė (keisčiau vis tik nesitraukė į bet)
Galima patvarkyti (atsisakant kartojimo) ir vietą, kur paukščiai ragina. Ten yra šiek tiek to paties per tą patį.
 
Kiekviena tokia akimirka suteikdavo daug malonumo, tačiau kiekvieną tokią akimirką ji bijojo, jog tai gali būti paskutinė. > kaskart bijojo, kad tai pabaiga (ar pan.)
 
Žvėris akis išpūtęs prisėdo atgal, o paukščiai nesiruošė atsisakyti savo minties. >
pritūpė, loštelėjo ar kt.; antroje sakinio dalyje galimas, pvz., nerimo (arba ir iškart pereiti prie kito sakinio).