Labai prasmingas kūrinys. Tačiau nesutinku su tokiu sprendimu, kad ir koks jis būtų didžiadvasiškas ir kilnus. Kas gali nuspręsti už kitą, kaip ji būtų laimingesnė ar peržengusi tą slenkstį ar ne. O tuo labiau, jei likimas suvedė. Ne amžiuje esmė.
Šiaip gražios, bet liūdnos eilės.
Meilė prisitaiko prie siaurėjančio žingsnio, jei reikia ir pastovinikuoja, lukteri - juk einam ta pačia kryptimi...Išminties niekas dar neišgėrė iš vieno indo ir vienu mauku...
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2016-01-20 09:49:45
Žodžiai lyg širdies tvinksniai... priglausiu.
Vartotojas (-a): klajūnė
Sukurta: 2016-01-19 21:42:44
langai langų nemato - gilu......
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2016-01-19 14:23:30
Susargdinot mane: skaitau Jūsų knygą ir negaliu atsitraukti. Nuoširdus ačiū.
O šį eil. pakomentuosiu tik sau.
Vartotojas (-a): atkaklioji
Sukurta: 2016-01-19 13:59:26
Labai tikra, gilu, net nesinori kažką komentuoti, tiesiog skaityti ir skaityti...
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2016-01-19 13:17:52
Labai prasmingas kūrinys. Tačiau nesutinku su tokiu sprendimu, kad ir koks jis būtų didžiadvasiškas ir kilnus. Kas gali nuspręsti už kitą, kaip ji būtų laimingesnė ar peržengusi tą slenkstį ar ne. O tuo labiau, jei likimas suvedė. Ne amžiuje esmė.
Šiaip gražios, bet liūdnos eilės.
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2016-01-19 10:17:44
kiekviena eilutė giliaprasmė ir giliamintė, o pabaiga tarsi viso apvainikavimas
Vartotojas (-a): Nijolena
Sukurta: 2016-01-19 06:42:05
Meilė prisitaiko prie siaurėjančio žingsnio, jei reikia ir pastovinikuoja, lukteri - juk einam ta pačia kryptimi...Išminties niekas dar neišgėrė iš vieno indo ir vienu mauku...