Dabar suprantu iš kur tie pinigai (honoraras) už eiles. Ir aš pridėčiau, nes likau įamžintas. Gal ne visas, bet meškerė, žalios akys (ale, tikrai tokios ir yra...) ir (svarbiausiai!) protingas klausimas. Negaliu nepagirti, kadangi prastuose eilėraščiuose vienu iš veikėjų (tegul ir antraplaniu) nebūčiau :)))

Galima būtų kapstytis ir užsikapstyti tokioj įvairovėj. Ko čia tik nėra...arba perskaityti ir pamiršti, kaip šventinio šurmulio maratoną... Vis dėl to pabaiga  virsta į tąsą - kelio ir minčių.

o, kokia puiki poema...

Kūrinys sudomino plačiomis realybės traktavimo galimybėmis. Mat realybė yra keliamatė, pasirinkimų daug. Į nieką neįsikimbant vienareikšmiškai, girdėti simfonija, jūros mūša, prasidedanti Do-nata, besiliejanti gamos laiptais, vystoma, besitransformuojanti. Ką nors konkretizuoti galima pagal savo klausos diapazoną.
 
Tad apie šį vedinį konkrečiai iš asmeninių pozicijų.
Man jau pirmam stulpely ausį rėžia apmaudus netikslumas – kodėl neįmanomos istorijos? Visa, kas paminėta, yra įmanoma, o kai kas ir atpažįstama. O ir ši kelionė yra netiesioginė. Tiksliau, ne vien siužetinis pasivažinėjimas ir toliau pasiplepėjimai, o transrealistinė slinktis (keleivis, lydintieji – tik simboliai), tai apibendrintas žvilgsnis bruožams, tendencijoms, bendrybėms iškelti.
(Be to, kokį žinomą siužetą bepaimtume, tarkim, Didįjį Getsbį ar Pasaką apie auksinę žuvelę, galima būtų rasti panašių bendrųjų akcentų).
Pastarasis bruožas reiškia Autoriaus sėkmę – kūrinys nuo asmeninio apsitarnavimo pakylėjamas iki visuotinio. Kaip užsimena Pletkus Daunas, Vikipedijos asas ir bendrų tiesų žinovas, eina komedijos tokios aplink.
Pasirodė netikslus ir staiga išlindęs Pakeleivio apibūdinimas (mokslą krimtusio). Iškart Autobuse juk nesimato. Ir kodėl Jūratė Baltiskaja žmona netikra? Juk gyveno 10 metų, tai šis tas...
Logikos properšos menininką daro dar paslaptingesnį, o interpretacijos iš šalies tampa praktiškai nevaldomos.
Bet nieko, pasakojimo formatas neįpareigoja.
Išlieta sumaniai ir kartu natūraliai. Tai labai gerai.
 
Susiraizgę tiek įdomių linijų, kad ir neišpainiosiu. Gėjai, arabai, ponas Jonas, dramaturgas (pagalbinis, t. y. specialiųjų poreikių veikėjas), Pasakų miestas... galima būtų daug pasakyti apie tai, bet nenoriu primesti nuomonės.
Tad dėmesio centre vertikalė – Kastyčio likimo linija. Rodomas jausmo žmogus, taurus, verslus. Pabrėžta tvarka ir  teisingumas. Manau, Kastytis nepartinis, bet jo slapstymasis nuo tautinio Saugumo reikšmingas. Nesiplečiant, visada aplink trinasi smalsučiai ir bukučiai. O Gorkynė buvus andai kaip laimės pilis, iš ten gintaro duženos...
Per išbandymus Kastytis tampa asketu. Atomazga: meilės nėra. Vien lervos aplink.
 
Jūratė – visokeriopai turtinga jo palydovė, savotiškai ir ugdytinė. Pavyzdžiui, gyvenimo su Kastyčiu metais išsiugdė įprotį gerą – įdomu, o kuo gerą? Kad susišaukia su (masine) opera? Kartu deivė iš Klaipėdos g. išdidžiai atspari prieš visus.
Būtų registruota Juodkrantėj, būtų dar prasmingiau, bet nieko ir taip.
 
Prisiklijavęs dramaturgas kaip Kastytis  taipogi remiasi teisingais ramsčiais (erzina pagunda nerti į istoriją teisingą). Tai rodo Jūratės pomėgius (ji tuo savotiškai palenkiama, išlaiko dėmesį) – tiesa ir tik tiesa. Ne intertekstualumas, o unikalumas. Tad ne veltui suviliota išplaukia į prisiminimų akvatoriją.
 
Tačiau visi šie ir kiti personažai gali laisvai susilieti į vieną. Juolab kad tarpusavio ryšiai glaudūs (Kastytis, Jūratė, dramaturgas, prisiminimų kapitonas, režisierius, šalutinės ponios, statistai). Veikiant įvairiems veiksniams pasireiškia įvairios to paties savybės.
Puikus sumanymas sulieti gyvenimo ir scenos vaidinimą, gera pabaiga – atvykus į Pasakų miestą, jau apie jį tiek žinoma. Greit vis dėlto prabėgo ilga ilga kelionė per Laiko marias ir kopas. (Mąsčiau apie tai ir individualiai, todėl kūrinys taip ir patraukė – tarsi minčių sutapimas).
To ir užteks, nuomonės visada geriau įvairios, dargi su mielas ar išjaustas važiuosi toliau.

Visa apimantis pasakojimas: keleiviai, neįmanomos istorijos ir netikėti nutikimai.  :)
Įdomu, smagu, gerai.

Mėgstu žmones neužaušusius - su jumoru.

Įdomi pasaka.