Tas gyvas esaties(Stovėjau basa, sena, žila moteris, žvarbstanti po naktinukais) pasakojimas, persipynęs su prisiminimais toks mielas, kupinas meilės žodyje. Išmintis užkoduota praeinančiame laike vilioja skaityti ir mintyti...
Turit didį talentą susidraugati su raidėm, žodžiais, sakiniais ir visa tai perteikti, perpynus su gyvenimo išmintim, prasme, gyvybe...tiesiog stačia galva panyru į Jūsų kūrybos versmę.Be galo dėkinga esu už tokią galimybę.Norėčiau ir palaikyti rankose, pavartyti jūsų Knygą, labai norėčiau...
Daug kas gyvenime, veikiami įvairiausių aplinkybių, žybteli ir užgesta. Mus mokinukus buvo nuvedę į Šilko audinių fabriką "Kauno Audiniai". Tuo momentu mums ypatingo įspūdžio nepadarė, neskaitant, kad tą dieną ilgai ausyse "girdėjosi" staklių ir įrengimų dundėjimas.
Tai buvo garsus fabrikas kaip ir jo produkcija. 1965 m. net 15 fabriko audinių buvo pripažinti esantys pasaulinio lygio. Tais pačiais metais tarptautinėje Leipcigo rudens mugėje fabriko šilko audinys, skirtas išeiginėms suknelėms, "Žėrutis" įvertinamas parodos aukso medaliu.
Dabar čia stovi perdirbtas balaganas skambiu pavadinimu "Akropolis".
… iš viso ilgo laukimo tik tiek to išsipildymo blyksnio ir tebuvo – žybtelėjo ir užgeso. Kas pasikeitė pasauly nuo to, kad mano gyvenimas sugulė knygon?
Nieko. Bet nuo to nemenksta nei šis įrašas, nei gyvenimas ko nors laukiant. Kartais graudu, kartu, netgi kažkuriuo momentu pasirodo primityvu ir nereikšminga, išlaukimas nepakyla lig grynojo džiaugsmo, bet viskas tėkmėje prasminga.
Taigi reikia ir šauti, ir maišą atrišti. Gali būti, kad po kiek laiko viskas atrodys kitaip, nebus ir graužaties, kad nebuvo bandyta. Ir pasirodys, kad to bandymo neišvengiamai reikėjo.
Tikėtina, kad nevalyto cukraus gyvumą taip akivaizdžiai parodęs negryninto saldumo išminčius jau perdavė estafetę pačiai šviesiausiai iš mokinukų galvelei. Dabar suskrenda musės ir mėgaujasi triūsu, kurio kol kas naudos nesimato. Vargu, ar savo darbą labai vertino ir senas raišas gidas...Išmintis nemiršta, kol yra kam ją paskleisti prieš jaunuomenės akis. Bet kokiu saldžiu pavidalu...
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2016-01-04 21:20:48
Tas gyvas esaties(Stovėjau basa, sena, žila moteris, žvarbstanti po naktinukais) pasakojimas, persipynęs su prisiminimais toks mielas, kupinas meilės žodyje. Išmintis užkoduota praeinančiame laike vilioja skaityti ir mintyti...
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2016-01-02 21:15:01
Turit didį talentą susidraugati su raidėm, žodžiais, sakiniais ir visa tai perteikti, perpynus su gyvenimo išmintim, prasme, gyvybe...tiesiog stačia galva panyru į Jūsų kūrybos versmę.Be galo dėkinga esu už tokią galimybę.Norėčiau ir palaikyti rankose, pavartyti jūsų Knygą, labai norėčiau...
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2016-01-02 21:06:13
Daug kas gyvenime, veikiami įvairiausių aplinkybių, žybteli ir užgesta. Mus mokinukus buvo nuvedę į Šilko audinių fabriką "Kauno Audiniai". Tuo momentu mums ypatingo įspūdžio nepadarė, neskaitant, kad tą dieną ilgai ausyse "girdėjosi" staklių ir įrengimų dundėjimas.
Tai buvo garsus fabrikas kaip ir jo produkcija. 1965 m. net 15 fabriko audinių buvo pripažinti esantys pasaulinio lygio. Tais pačiais metais tarptautinėje Leipcigo rudens mugėje fabriko šilko audinys, skirtas išeiginėms suknelėms, "Žėrutis" įvertinamas parodos aukso medaliu.
Dabar čia stovi perdirbtas balaganas skambiu pavadinimu "Akropolis".
Vartotojas (-a): Pakeleivis
Sukurta: 2016-01-02 15:27:24
… iš viso ilgo laukimo tik tiek to išsipildymo blyksnio ir tebuvo – žybtelėjo ir užgeso.
Kas pasikeitė pasauly nuo to, kad mano gyvenimas sugulė knygon?
Nieko. Bet nuo to nemenksta nei šis įrašas, nei gyvenimas ko nors laukiant. Kartais graudu, kartu, netgi kažkuriuo momentu pasirodo primityvu ir nereikšminga, išlaukimas nepakyla lig grynojo džiaugsmo, bet viskas tėkmėje prasminga.
Taigi reikia ir šauti, ir maišą atrišti. Gali būti, kad po kiek laiko viskas atrodys kitaip, nebus ir graužaties, kad nebuvo bandyta. Ir pasirodys, kad to bandymo neišvengiamai reikėjo.
Vartotojas (-a): Nijolena
Sukurta: 2016-01-02 07:03:45
Tikėtina, kad nevalyto cukraus gyvumą taip akivaizdžiai parodęs negryninto saldumo išminčius jau perdavė estafetę pačiai šviesiausiai iš mokinukų galvelei. Dabar suskrenda musės ir mėgaujasi triūsu, kurio kol kas naudos nesimato. Vargu, ar savo darbą labai vertino ir senas raišas gidas...Išmintis nemiršta, kol yra kam ją paskleisti prieš jaunuomenės akis. Bet kokiu saldžiu pavidalu...