"Virš Tamsiosios pelkės kilo saulė. Saulė būtų pamėgusi šią vietą, bet į ją neprasiskverbdavo šviesa. Jos nuodingas tvaikas sunaikindavo bet kurią gyvą būtybę." - arba apie saulę visai nereikia, arba kažkaip kitaip sudėlioti. Logiška, kad ne saulės, ar šviesos tvaikas sunaikindavo gyvybę, bet va ką tik apie tai šnekėta. Ir tas "jos" toks kaip ir ne vietoje.

"tik ketvirtą dieną iš pelkės ėmė kilti Smorgas." - nereikia Smorgas. 
Smorgas buvo sužeistas, turėjo trauktis, virtu grifu, išskirod pasislėpti ir tris dienas išbuvo grifu (spėju pagal aprašymą, kaip kėlėrsi). Tai jeigu jau noritn atgauti jėgas, reiktų jų neeikvoti, palaikant grifo formą? Ar čia ne taip veikia? Paisverti, kiek tuomet išnaudojai energijos, tiek, gali būti toks visą laiką?
"Laivas pasiekė doką" - yra ir lietuviškų atitikmenų, pvz. prieplauka. 
" nugriuvo pirmiausia nuo kėdžių" - o paskui nugrriuvo dar ir nuo stogo. :)
Bet kaip greitai veikia visi žudymai! Gnomas nespėjo iki smuklės nueiti, kaip karalienė nebegyva ir visi jau žino. Ar toli labai ta smuklė buvo?
O negalėjo jis karaliaus pribaigti taip pat, kaip tų trijų nimfų?

Istorija bendrai žvelgiant įdomi, tokius pasaulius aš mėgstu. Bet veikėjų, galima sakyti, yra tik vienas. Smorgas. Nes visi kiti, jo pakalinkai, tai tokie pilki ir tik daro ką reikia. Na, ok, vienas vaneden nekečia, čia jau šis tas. Su veikėjais reikia padirbėti, arba aš vis dar laukiu kažko pasirodant, galbūt pakalikai ir turi būti nereikšmingi?

Daug klausiminų kartais kyla dėl logiškumo, kodėl vienus nužudo lengvai, kitus sunkiai. Čia tikrai buvo galima sužaisti kaip nors. Pvz, kad gnomas išsigando viešumoje pultri karalių, nes bijojo, kad pats paskui galą gaus. Gal tokia mintis ir buvo numanoma, bet apie tai parašius ir charakteriai plėtojasi ir eiga aiškesnė.  

Turinys vaizdingas, baisiai patiko pilis, o ypač rūsys, į kurį nusileido gnomas.  
Bet nediskutuojant apie turinį (kartoju, nieko keisti niekada nebandau), reikėtų kai ką redaguoti. O tai (panašiai kaip rašant) reikalauja laiko, atidumo, kantrybės, žodžiu, kruopštaus darbo.
 
Keli tvarkytinų vietų pavyzdžiai:
Pirmo, antro sakinių sandūra (kartojimas, mintis)
Akylesni giedromis galėjo pastebėti… > gal kas praleista?

Tris dienas ir tris naktis juodasis magas tūnojo pelkėje ir tik ketvirtą dieną iš pelkės ėmė kilti Smorgas. >
negana to, kad stilius nelabai, tai dar neaišku, ar smigęs į pelkę grifas atvirto į Smorgą? Kas tūnojo, kas ėmė kilti – Smorgas ar grifas?
 
Dešinėje pusėje ištraukė knygą ir įėjo į didelį apvalų kambarį. Ant stalo gulėjo knygos,… > ?
Šalia kaukolės, nusisukęs į nugarą, stovėjo… > ?
Ant lubų nupiešta akis, kuri įdėmiai tarsi stebėtų įvykius patalpoje. > ?
Jis nekentė bangavimo, supimo ir monotonijos ir vandens. > galima be pirmo ir
Po jis išgirdo pirštų spragtelėjimą ir tamsa išsisklaidė ir S'fortas neaiškiai įžiūrėjo susirinkusiuosius. > tvarkyti
 
Jos staiga susigriebė už galvų ir nugriuvo pirmiausia nuo kėdžių. > o paskui nuo ko?
Dar keletą minučių jos konvulsiškai trūkčiojo prie gnomo kojų, po to iš akių pasipylė kraujas, ir jos mirė lėta skausminga mirtimi. > vienas iš dalykinių klausimų: ar nimfos mirė? Bet jei liko gyvos, kaip toliau teigia gnomas, tai gal dar tik merdėjo?
Vienintelė žaizda karalienės kūne buvo užnuodyta strėlytė. > tai žaizda ar strėlytė?
 
Kai kur pataisiau skyrybos ir kitus netikslumus.