Seniai pastebėjau, kad mintys išvežiotos karietomis, išnešiotos kartu su Seneka, – subrendusios.
Dženę ir visus kitus veikėjus  menu iš ankstesnių rašymų. Viskas ir visi susiję. Tačiau nežiūrint titnago buvimo (lengvas tai lengvas, mat pokalbių su angelais buveinė), keliai nelengvi – vingiuoja, artėja, tolsta... jie geriau suprantami ne prisikišus konkrečiai, o  žvelgiant į visumą: peržiūrėjus visas vėliavos kėlimo stadijas, geriau matyti, kokia kaskart yra pagrindinė dienotvarkė.
Paprasčiau tariant, daug (karietų ir ne tik) įsibėgėjimo. Tai būdinga didžiųjų filosofiniams dienoraščiams.
 
... namelis persitvarko į karietą, pradėjęs šį darbą nuo departamento. Smagu, kad  jo dvasią priėmė ir Leokadija. Protui forma ne esminis dalykas.
Čia turbūt sakinys esminis.
 
(Raidei B ir Jotui linkėjimai, bet šįkart dar labai trūko pipirų – paprasčiausių taškų – jų ir padėliojau virš raidžių bei sakinių uodegose).