Patiko.

Kažin, ar šiandien kas nors ją atsimins? Paskambina. Viskas žinoma į priekį, bet vis tiek vyksta dar kartą.
 
Skaityti įdomu, siužetas gyvenimiškas, dėstymas sklandus, o įtraukia paprastos tiesos.  
Yra ta novelinė atomazga, nors ji gana logiška.
Nes dėstyme yra intarpų (paaiškinančių), dėl kurių mažėja į pabaigą turinti vesti įtampa; iš jų bene ryškiausias Negali sustoti – tiek daug skausmo, nevilties susikaupė sieloj, o su kuo taip išsikalbėti? (iki ... paskambinti viena kitai).
(konstrukciniai patarimai vargu ar reikalingi novelės rašytojui, pastaba daugiau iš žanro pojūčio).
 
Charakteriai tipiniai – kažkuriam paprastai tenka monologų klausytojo vaidmuo. Netgi kai kurie išsireiškimai pažįstami, taigi, matyt, taip pat tipiniai.
Abi: ir kantrioji, vengianti įsiterpti (kažkas, glūdintis charakteryje, neleidžia nutraukti kalbų, be to, lauks ilgi užsiraukimo mėnesiai, o prarasti pašnekovą…), ir ta negalinti sustoti kandusi – be abejo, turi savo pasaulius. Skirtingų mamų nuspalvintus, patirčių suformuotus. Bet jos paprasčiausiai reikalingos viena kitai. Sieja praeitis, giminystė, o pirmiausiai vienatvė, tik ji skirtingai kalba.
 
Gyvenimas. Niekas vienprasmiška nebūna. Kai vienur drėbtelėta, kitur kaukštelėta.
Skirtingos motinos (seserys), skirtingi vaikai (pusseserės). Introvertas ir išsiliejantis. Nė vienas nėra blogas.
Liūdnokas, bet ir ramiai išmintingas žvilgsnis į tai, kaip gyvenime kapanojasi žmonės.

Gal pasikartosiu, bet jūsų , Dalija, žodis įtraukia į gelmes. Skaitant gyveni kartu su aprašomais personažais, įvykiais. Įlenda į pačią širdį ir plaka jūsų žodžių, jausmų, vaizdinių ritmu. Ačiū jums.

Jausmingas gyvenimo atspindys, meistriškai nuvinguriuojantis prie jautriausių žmogui dalykų. Gera skaityti tokius sodrius tekstus. Dėkui.