"Pagal elfų papročius karalystė atitenka nugalėtojui." - kažin ar karo atveju ;abai svarbūs tie papročiai. Pvz jeigu elfų paprotys būtų, kad karalytrė po karaliaus mirties/dingimo atitenka jo palikuoniui, abejoju, ar užpuolėjai labai laikytųsi tų papročių. Man čia panašiau, kad atėjo, užpuolė ir pasiėmė.
";******" - kas čia? naujas skyrius? jeigu taip, tai gal užtektų taip: ***
"Sargybinis išgirdo ledines šeimininko mintis. Jis suprato įsakymą ir virtęs vėju puolė puolė Taertą." - ar gerai supratau, kad čia tas užvaldytas sargybnis virto vėju? Ar jis pats taip gali ar čia prisidėjo tas magas?
"grindinys juodas nuo kraujo." - juodos
Visai smagu, kad šį kartą ne viskas taip paprastai pavyko tam magui. Kad gal reikės bent jau panaudoti planą B.
Turinys visai patiko. Gal trūksta ryškesnių veikėjų, bet čia dar tik pradžia, tikiuosi jų atsiras :). Kliūna visi tie juodieji vis (magai, gnomai, ar yra kitokių gnomų? Nes jeigu teisingai suprantu, tai yra elfai, žmonės, gnomai ir gal dar kas nors; jei nėra kitokių gnomų tai nėra ir prasmės juos vadinti juodaisiais ar raudonaisiais, tai tiesiog gnomai). Norisi gal daugiau aprašymų, kaip tie gnomai ir elfai atrodo.
Komentuoti sudėtingus kūrinius – irgi sudėtinga.
Po poros skaitymų galiu pasakyti tiek: įdomu jau vien todėl, kad čia netrūksta fantazijos. Sukurtas savotiškas pasaulis.
Bet fantastiką, neabejoju, geriau įvertintų šios srities specialistai – fantastai.
Techninė pusė. Kai kur reikėtų paredaguoti. Neturėtų kartotis tie patys žodžiai gretimuose sakiniuose. Aišku, galimas ir toks stilius, bet čia ne tas atvejis.
Elementarūs pavyzdžiai:
Dvariškis išėjo iš kambario ir sustojo už durų. Princas apsirengė ir išėjo.
Po kelių minučių jie sustojo prieš sunkias duris ir durys girgždėdamos atsidarė.
Viduje buvo laiptai, vedantys į pilies bokštą. Jie užlipo į pilies bokštą ir atsidūrė aikštelėje. Nė vienas smuklėje esantis gnomas netiko užduočiai, nes nebuvo nė vieno, kuris priklausytų karališkajai aplinkai.
Ne visur aišku, kodėl atsiranda kabutės. Mintims, girdimiems balsams jos tinka, bet, pavyzdžiui, „Sunaikinau“ – Smorgo balsas, galėtų būti tiesioginė kalba.
Paskutinėje pastraipoje trūksta žodžio (… todėl juodasis magas klasta ir apgaule sunaikinti karalystę)
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Pisha
Sukurta: 2015-11-17 11:49:22
"Pagal elfų papročius karalystė atitenka nugalėtojui." - kažin ar karo atveju ;abai svarbūs tie papročiai. Pvz jeigu elfų paprotys būtų, kad karalytrė po karaliaus mirties/dingimo atitenka jo palikuoniui, abejoju, ar užpuolėjai labai laikytųsi tų papročių. Man čia panašiau, kad atėjo, užpuolė ir pasiėmė.
";******" - kas čia? naujas skyrius? jeigu taip, tai gal užtektų taip: ***
"Sargybinis išgirdo ledines šeimininko mintis. Jis suprato įsakymą ir virtęs vėju puolė puolė Taertą." - ar gerai supratau, kad čia tas užvaldytas sargybnis virto vėju? Ar jis pats taip gali ar čia prisidėjo tas magas?
"grindinys juodas nuo kraujo." - juodos
Visai smagu, kad šį kartą ne viskas taip paprastai pavyko tam magui. Kad gal reikės bent jau panaudoti planą B.
Turinys visai patiko. Gal trūksta ryškesnių veikėjų, bet čia dar tik pradžia, tikiuosi jų atsiras :). Kliūna visi tie juodieji vis (magai, gnomai, ar yra kitokių gnomų? Nes jeigu teisingai suprantu, tai yra elfai, žmonės, gnomai ir gal dar kas nors; jei nėra kitokių gnomų tai nėra ir prasmės juos vadinti juodaisiais ar raudonaisiais, tai tiesiog gnomai). Norisi gal daugiau aprašymų, kaip tie gnomai ir elfai atrodo.
Vartotojas (-a): Pakeleivis
Sukurta: 2015-11-17 10:29:17
Komentuoti sudėtingus kūrinius – irgi sudėtinga.
Po poros skaitymų galiu pasakyti tiek: įdomu jau vien todėl, kad čia netrūksta fantazijos. Sukurtas savotiškas pasaulis.
Bet fantastiką, neabejoju, geriau įvertintų šios srities specialistai – fantastai.
Techninė pusė. Kai kur reikėtų paredaguoti. Neturėtų kartotis tie patys žodžiai gretimuose sakiniuose. Aišku, galimas ir toks stilius, bet čia ne tas atvejis.
Elementarūs pavyzdžiai:
Dvariškis išėjo iš kambario ir sustojo už durų. Princas apsirengė ir išėjo.
Po kelių minučių jie sustojo prieš sunkias duris ir durys girgždėdamos atsidarė.
Viduje buvo laiptai, vedantys į pilies bokštą. Jie užlipo į pilies bokštą ir atsidūrė aikštelėje.
Nė vienas smuklėje esantis gnomas netiko užduočiai, nes nebuvo nė vieno, kuris priklausytų karališkajai aplinkai.
Ne visur aišku, kodėl atsiranda kabutės. Mintims, girdimiems balsams jos tinka, bet, pavyzdžiui, „Sunaikinau“ – Smorgo balsas, galėtų būti tiesioginė kalba.
Paskutinėje pastraipoje trūksta žodžio (… todėl juodasis magas klasta ir apgaule sunaikinti karalystę)