← Atgal

Komentarai

Kūrinio nuoroda: https://zaliazole.lt/kuriniai/perziureti/82086

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Laũmele

Sukurta: 2015-11-26 22:40:20

Viltis turi prasmę.... eilės plaukia praeitimi, o gal širdimi...

Vartotojas (-a): Viltenė

Sukurta: 2015-11-23 16:18:54

Superinis eileraštis. Žemai lenkiu galvą.

Vartotojas (-a): Vasaros meilė

Sukurta: 2015-11-22 19:51:58

Koks čia sutapimas, kad ir aš nelaukiu Kalėdų.

Vartotojas (-a): Liepa

Sukurta: 2015-11-16 23:55:15

Aš irgi nelaukiu Kalėdų, nepatinka man.

Vartotojas (-a): Vlabur

Sukurta: 2015-11-09 22:18:13

Savigailos daugiau nei dantis geliančios tiesos (čia sakinys gerąja prasme).
Paskutiniame sakinyje galimi keli įvairių atspalvių variantai: nes, kad, jog... 

Vartotojas (-a): Vasara7

Sukurta: 2015-11-08 17:03:37

Prieš daug šviesmečių buvom tik mudu, kas dieną aukojomės –
Net pirmadienis šventė... čia taip tiksliai apibūdinta, o kūrinys išties puikus

Vartotojas (-a): giedrytė

Sukurta: 2015-11-08 14:24:34

Puiku, ką be pasakysi...tiek tiesos.

Vartotojas (-a): eglute7

Sukurta: 2015-11-08 13:15:10

Ties kiekvienu tavo eilėraščiu stabteliu, nes yra apie ką pamąstyti. Ir apie šį...
Visų pirma kas yra Kalėdos? - Tai - gimimas. Gyvenimas iš naujo. Labai taikliai išsireiškei:
– ir vėl tas savęs dovanojimas:

 

Vartotojas (-a): daliuteisk

Sukurta: 2015-11-08 03:44:43

Sugrįžti galima tik todėl, kad išeita. Tik ar iš viso galima sugrįžti? Dukart įbristi į tą pačią upę?

Vartotojas (-a): Šilagėlė

Sukurta: 2015-11-08 00:37:55

Labai jausmingos, jautrios eilės... 
,,Ir vėl tas savęs dovanojimas..." - labai taikliai pasakyta. Ši frazė nuvedė mane į apmąstymus....