Jūs visada išlaikote savo stilių :)

Man atrodo, čia driekiasi vidaus ir išorės paralelės ir vyksta jų susiliejimas. Pavadinimas į tai pirmiausia ir atveda.
Iš pradžių paryškinama, kaip išorė (žvaigždės, siluetai) veikia vidų (tamsią naktį). Skaidru, nes žvaigždės piešia šviesą.
Nors aplink tyla, viduje suskamba. Tai valdo kūnus.
 
Kad atsiranda momentais, tai turbūt labai retos, subtilios sanglaudos, kai išorė ir vidus sutampa? Tik žodelis aplink tai paneigia.
Magijos nėra – kaip pažiūrėsi. Jei akcentuojama, kad širdžių kalba yra svarbiausias, nuo išorės nepriklausomas stebuklas, tada taip. Bet poetiniu jutimu žiūrint, magija veikia ir išorėje (žvaigždžių mirgėjimas, siluetų plaukimas), ir viduje.

gražus širdžių kalbėjimas