Kas be tavęs, kas be manęs
Padės šalelei kilti,

Žaviuosi autoriaus patriotiškumu.
Bet pripažinkim, kad anuomet žmonės buvo doresni...

Autorius yra šalies patriotas ir jam rūpi Tėvynės ateitis, mūsų gimtosios kalbos likimas, mūsų tautos išlikimas. Taip, sparnai mums įduoti, galime skraidyti po pasaulį, žvalgytis, bet kaip paukščiai sugrįžkime į savo gimtąjį lizdą - Lietuvą. 

Kūrinio paskirtis yra išsakyti savo poziciją ir skaitantį pakviesti pamąstyti.
Tad pritariu. Taip, mylėkim savo nepakartojamą žemę.
Bet pasaulis gražus, o sėslumas – dar ne meilės išraiška.

Turint Tėvynės įduotus sparnus, pasaulio pamatyti gerai… Nors Havajai čia, manau, bendrinis plotas, perkeltiniai. Ir begalvojant patriotizmo tema, kurią palietė šis kūrinys, kažkodėl iškilo ne palmės, o mūsų Kalba. Atrodo, daugelis yra baigę ne šiandienines mokyklas? Tad dėl šiukšlių ir piktžolių ne tik naujieji laikai kalti.
Gal nukrypau nuo kūrinio, bet apskritai nuo temos, manau, ne. 

Skaudu skaityti ir net galvoti: kokia skurdi ir nykstanti Lietuva. Deja, dauguma jau nebesupranta, nes jiems
 gerai, o mažuma bejėgė ir apatiška...