Praeik, praskubėk, kad nespėčiau pažinti (…) Praeik. Gal pagysiu. 
Tokia gyva būtybė, o gryninasi iki begalybės, išeina už geismo, atsitolinus laukia ir kartu – nepririša, nevaržo.
Priešingi poliai, vienas nukreiptas skristi, kitas ropoti, bet jie neatsiejami. Į Tavo sparnai suėjęs Mano giliausias atsidavimas, išgyventa prasmė.