Įprotis pagiriamajam žodžiui mažina atidumą ir reiklumą. Eilėraščio idėja graži, tačiau jos raiška vietomis glumina, nes poetika suklumpa, užkliuvusi už buitinio stiliaus akmenuko - "reik".
Nejauku, kad brangių emocinių santykių praeičiai skirta lemtis - pūti. Ir kodėl apeliuojama į rudenį? Jame niekas nemiršta, tai - brandos metas, klojantis pamatus Gamtos prisikėlimui. Ar ne todėl jis toks pat nuostabus, kaip besilaukianti Moteris?
Atsiprašau, jei nesupratau. Skatinu tik Jūsų kūrinių tobulumą.
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Felicija Ivanauskienė
Sukurta: 2015-10-27 07:54:30
Įprotis pagiriamajam žodžiui mažina atidumą ir reiklumą. Eilėraščio idėja graži, tačiau jos raiška vietomis glumina, nes poetika suklumpa, užkliuvusi už buitinio stiliaus akmenuko - "reik".
Nejauku, kad brangių emocinių santykių praeičiai skirta lemtis - pūti. Ir kodėl apeliuojama į rudenį? Jame niekas nemiršta, tai - brandos metas, klojantis pamatus Gamtos prisikėlimui. Ar ne todėl jis toks pat nuostabus, kaip besilaukianti Moteris?
Atsiprašau, jei nesupratau. Skatinu tik Jūsų kūrinių tobulumą.
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2015-10-23 11:08:27
Nesakyčiau, kad spalvos pradingo – tiesiog reikia laiko:
Reik priprast prie minties, jog ne tu, tačiau rudenys liūdi
Gerai pasakei. Gyvenimo bespalvio nebūna...
O sniego dar nepranašauk. :)
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2015-10-22 19:20:16
toks gilus ir prasmingas kalbėjimas...
Vartotojas (-a): Užuovėja
Sukurta: 2015-10-22 11:59:29
Čia ne žodžiais sužaista, čia profesionali lyriška kūryba. Kai darbas geras, kažką daugiau komentuoti neverta.
Vartotojas (-a): bitėžolė
Sukurta: 2015-10-22 11:41:56
Ir lapus (ar žodžius?..) savo virpančiais pirštais dar laiko.
Arba
Ir lapus (ar žodžius?..) savo virpančiais pirštais beplaiksto.
Gražu.
Vartotojas (-a): daliuteisk
Sukurta: 2015-10-22 02:04:00
„...Mūs dangus ir dar medžiai išlieka – tarp jų mudu būsim
Visa, kas buvo – išlieka. Ačiū už nuotaiką