← Atgal

Komentarai

Kūrinio nuoroda: https://zaliazole.lt/kuriniai/perziureti/81594

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): klajūnė

Sukurta: 2015-10-14 12:32:35

Nuostabi vėlyvo vakaro nuotaika, tegul Jus šildo tas šviesus rudens vaizdas

Vartotojas (-a): barbė

Sukurta: 2015-10-03 15:55:47

nusiskink, pasirink, pasiimk į širdį ir atmintį visa, kas brangu ir miela. Visa tai Tave sušildys ir nuramins ten, žiemavietėj. Per ilgą gūdžią žiemą padės lengviau sulaukti pavasario, kai vėl visa kas gyva sveikins nubundančią gamtą ir trauks į numylėtas vietas vasaroti....

Vartotojas (-a): Eiliuotoja

Sukurta: 2015-10-02 18:25:27

Protingas, nuoširdus pasikalbėjimas su savimi ir kitais. Miela skaityti.

Vartotojas (-a): Pakeleivis

Sukurta: 2015-10-02 11:00:13

Gražus įrašas.

Ne iš meilės mums susitars galingieji, turtingieji – jie daugiau už mus, vargšus, turi ką prarasti ir oi kaip nenori. Bet ši naktis vienodai priklauso  mums visiems – teišeina ir jie ant priebučio, teįsižiūri, įsiklauso į rudens naktį, tepamėgina suprasti, ko labiausiai reikia, kad glėtume būti laimingi. Visi.
Nors tai labiau lyrinės-idealistinės mintys, bet gal ir išeina paslapčia, tik dieną vaidina galingus. Ką žinai.
Naktį viskas kitaip, ir mintys vaikšto visokios.
 
Ežiukų-rūpestėlių savo apylinkėje ir palangėje dažnai sutinku, o gervių nemačiau šimtus metų ir, tiesą sakant, apie jas net nepagalvoju.
Tai turbūt miesto ir šiaip įtaka.
Bet prie lango budžiu dažnai. Gaila laiko, gaila pramiegoti tai, kas vyksta.
O naktį…
Kieme tylu tylu, bet jaučiasi murmesiai ir bruzdesiai, ir viso to reikalų prižiūrėtojas, apsuptas fėjų skraisčių, vaikšto virš stogų. Toks jau rubuilis buvo anomis naktimis…

Vartotojas (-a): Vasara7

Sukurta: 2015-10-02 09:43:56

puiki proza, tiesiai širdin

Vartotojas (-a): Nijolena

Sukurta: 2015-10-02 07:37:12

Koks brandus rūpestis ir kokia nesudėvėta meilė skinda iš Jūsų rudeninės mėnesienos! Būkim....

Vartotojas (-a): Laũmele

Sukurta: 2015-10-02 07:36:18

Net žadą užspaudė graži tiesa...