Jūsų žodžiai ir jų prasmės išspaudžia ašarą, gilų atodūsį, paskandina į minčių labirintus, nuskraidina į tolimas gyvenimo šalis... jūsų žodis- gyvas...

Yra ir daugiau niuansų. Tarkim, populiarusis posakis ji jam padovanojo kūdikį (poetiška, bet nesąmonė). Taip pat ir toks reiškinys, kad vyras labai trokšta kūdikio (idealiu atveju gal, bet pirmiausia turbūt konkrečios moters, nes kaipgi paaiškinti tai, kad, būna, palieka savo išrinktąją su kokiais dviem jam padovanotaisiais ir pasirenka naują išrinktąją su jos trimis, padovanotais kitam?).
Bet tai pamąstymų atšakos. O čia temos kūdikis vystomas gražiai, savaip, žodžio kitimai gerai nušviesti. Apimtas ir žmogaus troškimas įsiprasminti, pratęsti save (pasąmonė?), paminėtas ir užvadėlis (populiari ir tokia nesąmonė, nors, plačiau žiūrint, kūdikis ateina ne patarnauti), ir kūdikio galimas virtimas žmogžudžiu, niekšu, seniu...
Įvairu kaip viskas pasaulyje. Gera pabaiga, siejasi su pradžia – viskas per moterį.

Talpu ir išmintinga, šiltai asmeniška, bet tuo pačiu mąstytojiškai platu...Puikus ciklas, šaunus tekstas. Noriu dar...