Mėnuli, ką tu darai? Nesvarbu, koks tu bebūtum – mėlynas, žalias ar geltonas, vienodai susuki galvas.
Mėnulis viską pradeda ir baigia, jis keliauja per istorijas, kurias, tokias skirtingas, sujungia.
Gyvai, gražiai pasakojama. Palyginti su ankstesnėmis dalimis, kur taip pat pilna istorijų, kur pinasi juokingi ir lyriški epizodai (pvz., kad ir ėjimas ankstų rytą į mokyklą tuo paslaptingu keliu), ši dalis kažkokia dar kitokia. Gal tikrai dėl mėnulio. Jis ir veidas užgriuvusiom akutėm, kumpa nosim ir storom lūpom, ir vaiduoklių pėdsekys, iršviesos takas…
kelėnus > tarmybė? Kadangi rašoma bendrine kalba, tai kelius.
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): klajūnė
Sukurta: 2015-09-18 11:14:14
Įdomiai mėnulio šviesa pašviestos, išryškintos žmogaus prigimties kertės
Vartotojas (-a): Pakeleivis
Sukurta: 2015-09-17 22:00:26
Mėnuli, ką tu darai? Nesvarbu, koks tu bebūtum – mėlynas, žalias ar geltonas, vienodai susuki galvas.
Mėnulis viską pradeda ir baigia, jis keliauja per istorijas, kurias, tokias skirtingas, sujungia.
Gyvai, gražiai pasakojama. Palyginti su ankstesnėmis dalimis, kur taip pat pilna istorijų, kur pinasi juokingi ir lyriški epizodai (pvz., kad ir ėjimas ankstų rytą į mokyklą tuo paslaptingu keliu), ši dalis kažkokia dar kitokia. Gal tikrai dėl mėnulio. Jis ir veidas užgriuvusiom akutėm, kumpa nosim ir storom lūpom, ir vaiduoklių pėdsekys, ir šviesos takas…
kelėnus > tarmybė? Kadangi rašoma bendrine kalba, tai kelius.
Vartotojas (-a): daliuteisk
Sukurta: 2015-09-17 21:38:17
Kasdienybė, rodos, pilna įvykių, darbų, išgyvenimų, bet kažkodėl to vis negana – mintimis vis grįžtam ir grįžtam į vaikystę...