Įdomu būdas prakalbinti žmogų su tais dviem eurais :D
Nustebino tas mašinos sutojimas ir jų įlipimas. Netikėtai viskas. Bet, kadangi kūrinys visas toks "išplaukęs" (gerąja prasme), apie varškę ir augančias plunksnas, tai visai tiko ir ta vieta. O paskui jau ir užsisuka visas veiksmas. Nenuspėjamai.
Pirmoji pastraipa kažkas panašaus į po tri rublia, no očen malenkije, no po tri rublia.
Bet taip iš tolo, pamažu atsiskleidžia visa apimantis varškės poveikis. Nuo bandelių-keksiukų per koldūnus. Miltai ten, miltai šen. Viskas stebėtinai susiję. Net pradžios grūdėta varškė lyg užuomina į grūdus...
Tad išvingiavimas per tai, kaip varškė išlenda plunksnų pavidalu, vyksta supaukštėjimas ar net virstama angelu (tiesa, jis dviprasmiškas), o varškės stygius neleidžia sugalvoti net paskutinės valios… – gerai, puiku.
Romanas absurdiškas, neapibrėžiamas, bet kartu stebėtinai rišlus. Stilius, aišku, jūsiškis. Apskritai smulkiai komentuoti tokius reikalus sunku (ir turbūt nereikia). Užtenka, kad skaityti buvo įdomu, įtraukė greitai. Dar toje pirmoje pastraipoje.
Tame ir yra jų keistumas. > rusicizmas; galima čia, toks
to pasėkoje > paseka ar pasėka yra žodžiai, neatitinkantys lietuvių kalbos žodžių darybos dėsnių, o ir linksnis netinka; priežastį galima nusakyti kitaip
gal prieš mėnesį pastebėjau išaugusį sparną > ar ne dygstantį? Išaugęs būtų labai aiškus požymis, kas vyksta, nebūtų tos kankinančios nežinios, galų gale būtų ir trukdęs…
Kai kur sudėjau skyrybos ženklus, gal pravers.
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Pisha
Sukurta: 2015-10-15 20:23:04
Įdomu būdas prakalbinti žmogų su tais dviem eurais :D
Nustebino tas mašinos sutojimas ir jų įlipimas. Netikėtai viskas. Bet, kadangi kūrinys visas toks "išplaukęs" (gerąja prasme), apie varškę ir augančias plunksnas, tai visai tiko ir ta vieta. O paskui jau ir užsisuka visas veiksmas. Nenuspėjamai.
Vartotojas (-a): Pakeleivis
Sukurta: 2015-09-05 22:14:23
Pirmoji pastraipa kažkas panašaus į po tri rublia, no očen malenkije, no po tri rublia.
Bet taip iš tolo, pamažu atsiskleidžia visa apimantis varškės poveikis. Nuo bandelių-keksiukų per koldūnus. Miltai ten, miltai šen. Viskas stebėtinai susiję. Net pradžios grūdėta varškė lyg užuomina į grūdus...
Tad išvingiavimas per tai, kaip varškė išlenda plunksnų pavidalu, vyksta supaukštėjimas ar net virstama angelu (tiesa, jis dviprasmiškas), o varškės stygius neleidžia sugalvoti net paskutinės valios… – gerai, puiku.
Romanas absurdiškas, neapibrėžiamas, bet kartu stebėtinai rišlus. Stilius, aišku, jūsiškis. Apskritai smulkiai komentuoti tokius reikalus sunku (ir turbūt nereikia). Užtenka, kad skaityti buvo įdomu, įtraukė greitai. Dar toje pirmoje pastraipoje.
Tame ir yra jų keistumas. > rusicizmas; galima čia, toks
to pasėkoje > paseka ar pasėka yra žodžiai, neatitinkantys lietuvių kalbos žodžių darybos dėsnių, o ir linksnis netinka; priežastį galima nusakyti kitaip
gal prieš mėnesį pastebėjau išaugusį sparną > ar ne dygstantį? Išaugęs būtų labai aiškus požymis, kas vyksta, nebūtų tos kankinančios nežinios, galų gale būtų ir trukdęs…
Kai kur sudėjau skyrybos ženklus, gal pravers.