Мatematiniu požiūriu - tai sonetas. Tačiau poetiniu muzikiniu požiūriu šio kūrinio priskyrimas soneto žanrui ginčytinas: jaučiamas kalbos stilių mišinys, pasigendama muzikalumo ir harmonijos.
Tema skaudi, aktuali, reikalinga.
 

Neišmanau sonetų, tad negaliu tinkamai vertinti (nors kadaise, atrodo, kažką komentavau). Bet matau itališkojo formą. Paskui netgi įsitikinau, kaip ji puikiai tarnauja subtiliajam turiniui.
Ką čia dar sumanesnio pasakius? Kad faina ir gilios mintys? Be abejonės. Pirmoji pozicija gyvai aptarta, pratęsiu toliau.

Pasaulį tąso jėgų grumtynės. Baisios tos paminėtosios naktys, bet taip gali vykti bet kuris smurtinis erzelis, netgi ir švelnesnio turinio, tačiau kažkuo panaši Valpurgijų naktis, – angis tokiose kovose rangosi kaip kokia atgyvenų, brudo išnara su geluonimi, o kai kuriais atvejais tai ir skrudinama sąžinė. Tad galima šias batalijas nukreipti tiesiog į dvasinę kovą. Matyti, kaip tirta nervas. Bet padeda tikėjimas. Angelą Sargą sieju būtent su juo – matau jį kaip dvasios darbu pelnytą gerąją globą (gal ir avansu, bet giliai gailestingai ir apšvietimo tikslais), o kartu ir kaip pastovumo triumfą.
Tai, kas nauja, sunkiai skinasi kelią, bet nugali šviesusis pradas. Kokia toji kova sunki ir kaip nelengva išmušti seną tvarką, rodo įsišaknijusi lit.priemonė neišdavęs vardą šventą > neišdavęs ko > vardo švento.
Ir daugiau viskas. T. y. viską pasako pavadinimas – dvasinio tobulėjimo procesas slaptas.

Geras kaip lietaus patarimas... Jeigu jau sekasi, reikia išnaudoti visas galimybes. :)))

Amen. Bet prieš tai siūlau nusipirkti Vikingų bilietą, nes dabar pagrindinis prizas žiauuuuriai didelis. Eurais.

lemties misterijos...puikiai