Kūrinys iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti (man pasirodė) išmintingai linksmas, bet greit paaiškėjo, kad iš tikrųjų yra graudus ir satyriškas kaip satyras. Čia išvilktas jungtinis baubas: šmėžuoja „Užkeiktų drabužių“ šešėliai, pagal lokalizaciją atpažįstamas verslininko etalonas, o dar… besklandąs serafimas gal? Bet ne, jis turėtų dviem sparnais dengtis veidą, kitais dviem kojas, o plasnoti tik likusiais pora. Reiškia, versija atpuola, į visas šalis lekia šiaip kokia elitinė būtybė. Tokią raišką tikrai norisi pagirti – ilgos kojos, slidumai – tai privalumai, o nosies puošmena kaip atitinkama sielos pusė. Bliovimą galima priskirti kitam velnio įsikūnijimui, o galima ir jį, ir viską tam pačiam.
Atrodo, tas bekraštis, beširdis ir beformis rinkinys, vardu velnias, tas kokone žliugsintis puvėsis su kirmėlėm – taidvasia. Tuštybės, visokių santykių (juk yra silikono agregatų ir bendravimo surogatų). Toks tad laikmečio alsavimas – visur rodytis, viską išmanyti, pliaukšti apie nieką, vaidinti žinovą. Ir tai ne iškrypėlių malonumai, ne, tai natūrali gyvensena šiknomis.
O pabaiga labai graži (manau, kad ne visai, bet noriu manyti, kad graži, todėl ir manau) – poetas, bendriau – menininkas esti virš viso to.
(Vis dėlto kurmis neduoda ramybės, knisa visokias analogijų tranšėjas per kūrinį žemyn.)
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Vlabur
Sukurta: 2015-07-09 01:30:56
Dar, ko gero, mosuoja vaivorykštine vėliavike...
Vartotojas (-a): Kapsė
Sukurta: 2015-07-08 15:45:06
Visa laimė, kad dar ,,šiuolaikinis velnias nėra poetas".
Vartotojas (-a): atkaklioji
Sukurta: 2015-07-08 13:29:57
Tai jau tikrai šiuolaikinis velnias, nesinorėtų tokį sutikti...
Vartotojas (-a): Pakeleivis
Sukurta: 2015-07-07 23:46:57
Kūrinys iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti (man pasirodė) išmintingai linksmas, bet greit paaiškėjo, kad iš tikrųjų yra graudus ir satyriškas kaip satyras. Čia išvilktas jungtinis baubas: šmėžuoja „Užkeiktų drabužių“ šešėliai, pagal lokalizaciją atpažįstamas verslininko etalonas, o dar… besklandąs serafimas gal? Bet ne, jis turėtų dviem sparnais dengtis veidą, kitais dviem kojas, o plasnoti tik likusiais pora. Reiškia, versija atpuola, į visas šalis lekia šiaip kokia elitinė būtybė. Tokią raišką tikrai norisi pagirti – ilgos kojos, slidumai – tai privalumai, o nosies puošmena kaip atitinkama sielos pusė. Bliovimą galima priskirti kitam velnio įsikūnijimui, o galima ir jį, ir viską tam pačiam.
Atrodo, tas bekraštis, beširdis ir beformis rinkinys, vardu velnias, tas kokone žliugsintis puvėsis su kirmėlėm – tai dvasia. Tuštybės, visokių santykių (juk yra silikono agregatų ir bendravimo surogatų). Toks tad laikmečio alsavimas – visur rodytis, viską išmanyti, pliaukšti apie nieką, vaidinti žinovą. Ir tai ne iškrypėlių malonumai, ne, tai natūrali gyvensena šiknomis.
O pabaiga labai graži (manau, kad ne visai, bet noriu manyti, kad graži, todėl ir manau) – poetas, bendriau – menininkas esti virš viso to.
(Vis dėlto kurmis neduoda ramybės, knisa visokias analogijų tranšėjas per kūrinį žemyn.)