Štai paskutinis lašas - kils audra stiklinėj...
Vėl jūra šėls sugriaudama krantus...
Savaip kiekvienas savo kryžių nešam,
Ir ne kiekvienas lendam į kitų jausmus.
 
Nes, pasirodo, esame skirtingi-nevienodi...
Vieni geri ir geresni, kiti – šiaip kaip visi...
Daug negalvojant girdim pasakytą žodį...
Išsikerojame usnimis, dagiais krantuos...

Nevertinu žmonių pagal sermėgą,
Nemėgstu, kai vaidina kažin ką...
Nuo šito noris kuo toliau pabėgti,
Tikiu usnis išrauna tik audra dėl lašo...

 leidus