Oho, kiek daug tenka nuveikti, kol pasiūlo Nobelio premiją!
Puikus (teisingesnis) kreipinys: ...brangi Valstybe 

Tarytum trumpo metražo dokumentinis filmas „Linksmakiemis“.

Visi Autoriaus kūriniai sutinkami gana palankiai, tad yra pagrindo manyti, kad susidomėjimo sulauks ir šis (bet, aišku, ko nebūna).
Vienas iš kūrinių sėkmės bruožų – Autoriaus pastabumas, sugebėjimas paprasčiausioje kasdienybėje įžvelgti ir stambiu planu bei įvairiais kampais parodyti neįprastą (kai kam ir įprastą), išvirkščią, paradoksaliąją pusę.
Kompozicija išankstinio tikslo nesuvaržyta, pasakojimas liejasi tarsi savaime, lengvai pasukdamas į šalį, prigriebdamas spalvingų detalių, grįždamas jau kita vaga. Bet giluminis vientisumas nebūna išnykęs.
Vietos, laiko taupymo ir kitokios savikontrolės sumetimais turbūt tikslingiausia pereiti prie bendro įspūdžio (pripažįstant, kad bet koks pasisakymas kūriniui neprilygsta, tai tik bandymas prie jo šiek tiek priartėti).
 
Labai platus kūrinio diapazonas. Kyla Artojo paveikslas.
Siužetinė linija maždaug aiški. Padėtis žemės ūkyje, dykos vasaros, nes darbas nepabėgs, o ir nieko nesėta. Galima imti pašalpas, kirkintis žemiškai ar internete, jei ši paslauga pasiekiama, galima skaityti rimtesnes knygas, svajoti, fantazuoti, žodžiu, gyventi normalų gyvenimą.
 
Bet palaidas Baltas Arklys skraidina į tarpplanetinį poetinį lygį.
Virš siužeto parašyta apie tai, kad reflektuoja kažkoks išsekęs kitokių plotų Artojas.
Jis įžemina, kažkokiais tikslais suvaržo savo polėkį – paplaukusį laisvą žirgą. Bet labdaros abrakėlis, nors tautinis ir kiekinis, sprangus.
Taip gali nutikti bet kuriame Linksmakiemyje (Valstybėje, Liūdnakiemyje).
Elegantiškai parodyti įvairūs šios bendrinės vietovės gyventojų polinkiai, pvz., (plepalų) virimo varžytuvės. Minimas virtualus mūšis –  gerai išnaudotas sąskambis ir aliuzija.
 
Žemės ūkio fonas, kaip ir toliau miškas, turi, manau, simbolinę prasmę. Personos ir ribos su gana aiškiais kontūrais, nes simbolis yra nesunkiai suprantamas arba išprotaujamas. Galima sakyti, tai perkeltinė prasmė su trupučiu romantikos. Tam tikrose dirvose aria visi (dargi cituojant ankstyvąjį L. In., „kūno atomai žemei tarnauti tingi – Vasarą laukia poezijos lysvės ir daržai.“), apie klaidžiojimą miškais ir pamiškėm tas pats.
Poezijai perkeltinės prasmės neužtenka, bet šiuo kūriniu skersai ir išilgai driekiasi ir asociacijų, sunkiai nusakomų, daugiau nujaučiamų ryšių gijos, sudarančios poetinę visumą. Tarp kasdieniškų žodžių pasirodo paprastai akiai nematomos reiškinių, daiktų esmės.
Kalnais ir nuokalnėmis, nuo Balto Arklio (arba Pegaso) čiuprynos per ieškojimų krūmynus atgal iki slavišką bei kitokį akcentą įgavusio Giąrbemo Kukutis... Puiku.
 
Sklandžiai įterpta lingvistinių, kultūrinių (literatūrinių, muzikinių, istorinių) įdomybių.
Galimas atlygis už iškilias mintis ir darbus įprasminamas paskutiniame vertybių posme.
Yra ką paskaityti, mielas darbelis.

Įdomiai, įdomiai ir nenuobodžiai... Ir šiaip man linksmai skaitėsi, vietoj „šaškėmis“ perskaičiau „šakėmis... :)
O Linksmakiemy visi gyvenam... Smagus lyrinis herojus. Tariu jam: Į sveikatą!  :)