Prozos kūrinys leidžia skaityti nebūtinai pažodžiui (guodžiant autorių), nors realūs įvykiai, gyvenimiška situacija (haiku rašymas, nemiga, pojūčiai) ir būtų kūrinio pagrindas. Be to, rašymas iš patirčių autoriui suteikia galimybę nenukrypti į meninę beprotybę, taipogi labai paveikus, sužadina skaitytojų emocijas ir apmąstymus.
Paminėsiu glaustai. Pradėta tuo, kaip jaučiasi apsėstas savo minčių, negirdimas, nesuprastas. Manau, žmonės retai susikalba. Žodžiai yra daugiaprasmiai (dažnai tinka kaip pažiūrėsi), prasmėms dažnai leidžiama bėgti, nes gilintis (pirmiausia klausyti) reikia pastangų. Iš čia mintis, kad kalbėtojas turi būti tikrai svarbus.
Kintančių prasmių, beprotybės tema lengvai suka į svetimumą ir vienišumą.
Bet pastebėsiu, kad tas, kas vengia kitiems daryti įtaką savo beprotybe, ne tik kad tvarkoj, bet ir gailestingas. Naujas šio kūrinio niuansas – kas didžiausias beprotis?
Ir klausimas, kodėl paskui nestabilius vedlius ėjo minios, vyko istoriniai įvykiai, geras. Neapčiuopiama idėja dažnai labiau masina negu paprastas žodis. O gal pasaulis apgyventas bepročių ar tik atitinkamais periodais išprotėja? Viena nelabai kintančia prasme – aplink vien bepročiai, tik ne visi vienodai užsimaskavę.
Tema įdomi, visa Kintančių žodžių prasmių serija įdomi.

... paukščių gražiai pažadinta diena, nusineš ir liūdnas mintis... O jūsų mintys gilios, užvaldančios... Malonu prie jų prisiliesti...
Beje, ir aš su haiku nepataikiau.  :)

Būna dienų kaip tyčia - kažkas pasakė ar sudainavo, bet...nereikia savęs suniekinti, kalbant net apie beprotystę - jei jau taip išsamiai ir logiškai kalbate - pritariu Nijolinai - ji dar toli, o gal ir jos nebus.NEBUS,kam liūdėti iš anksto, save nuteikiant pesimistiškai, tai ir mintys tokios liūdnos kyla...O Jūs norite, kad kas nors Jus guostų, taip? visų senjorų panaši dalia, tik be verkšlenimų...Ir netikiu, kad žmogus senas ar jaunas neturėtų visiškai su kuo pabendrauti- yra parkai, susipažinti galima net gamtoje, jei nemėgstat klubų, bendrijų. Tad neužsidarykime savyje, nepraraskim noro bendrauti


Nors mūsų veidus raukšlės išvagojo
Ir šarma pasirodė plaukuos,
Būkime aktyvūs, kupini rytojaus
Ir likęs gyvenimas
Džiaugsmu ,gera nuotaika vingiuos
 

Gavau štai tokią žinutę: Sveiki ir normalūs būna tik eiliniai bandos žmonės...nežinau kieno šį ištarmė, nors pataikyta tiksliai. Pridurčiau, dar ir žinantys absoliučiai viską, tarsi antikinis Prokrustas išradęs vienintelį tikslų asmenybės (būtybės) išmatavimą. Kritiškas žvilgsnis į save, vienintelis tikras įvertinimas neiškeliant savęs virš visuomenės ir supančio bekalbio pasaulio. Dar viena ištarmė iš praėjusio amžiaus septintojo dešimtmečio: Jūs esate urviniai žmonės su komunistine morale(VU medicinos fak. doc. Jurša)...moralė - figos lapelis uždangstantis prigimtį...tarp kalbėjimo ir veiksmo - pragarmė, pagrindinis šiuolaikinės visuomenės bruožas...
Stiprybės ir ištvermės Dalija.

Kol kyla minčių ir baimių dėl nuosavos silpnaprotystės, tol ji nėra labai arti...Puikus pastebėjimai apie pasaulio gyvenimą pagal sinusoidę. Visada įdomu atrasti pasišventimo poreikį, nes iš tiesų dabartis dūsta nuo egoistų. Žaviuosi ir visada mano lūkesčiai būna patenkinti su kaupu. 

Mūsų gyvenimas- kopos.
Laikas keliauja, keisdamas ęsatį...