Graudulingos, tikrai lietuviškos pajautos eilės
gal neatskleidžia „pirmapradės nuodėmės“,
už kurią bausmei reikėtų kelti akmenį
(skolinys ne iš mūsų pasaulėjautos)...
Žinoma, kiekvienam gyvenimui norisi
tvirtumo (akmuo),
prasmės (žodis),
atminties (vardas).
Ta siekiamybe šis kūrinys ir turėtų mums patikti.
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2015-04-08 22:02:11
Be reikalo dažniau eilių nerašot...
Vartotojas (-a): Vlabur
Sukurta: 2015-04-08 14:23:26
Graudulingos, tikrai lietuviškos pajautos eilės
gal neatskleidžia „pirmapradės nuodėmės“,
už kurią bausmei reikėtų kelti akmenį
(skolinys ne iš mūsų pasaulėjautos)...
Žinoma, kiekvienam gyvenimui norisi
tvirtumo (akmuo),
prasmės (žodis),
atminties (vardas).
Ta siekiamybe šis kūrinys ir turėtų mums patikti.
Vartotojas (-a): atkaklioji
Sukurta: 2015-04-08 12:53:32
O kodėl reikėtų sviesti?...
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2015-04-08 07:49:05
Bandau lygint su Pelėdos pamąstymais... švyti, kaip perlas žodžiai...
Vartotojas (-a): Nijolena
Sukurta: 2015-04-08 06:32:19
Būties troškulio jaudinanti kuklumu išraiška. Juk daugelis ieško sau laaabai didelio akmens vardui...Tekstas mąstymui apie buvimą ir ne tik.