Kažkuo primena „Odisėją“. Turinys kupinas nuotykių. Nėra skyrybos ženklų, tik vienui vienas taškas pabaigoje, lyg įveikus sunkų kelią. Tuo tašku uždaroma pavadinime palikta erdvė. Ratas kaip dešros rinkė, kaip kilpa.
Bet Langas Indausas turbūt nėra Homeras (turiu omeny ne Simpsonų Houmerį, o senovės rašytoją), todėl į šią kūrybą žvelgiu kaip į tiriančią vietines veiklas. Bet per jas atvedama prie bendrų idėjų. Taip? Taip. Dar jeigu gėrimus, dešras, Jūratę, stintas, Saulę ir Vakarį galima atpažinti pagal grynai tautinius žymenis (gyvenimas, lit. šaltiniai, pvz., Maironis arba Indausas’o šiek tiek anksčiau sunertas Kastyčio ir Sikorskio šleifas), tai (Mik)Alda ir Vanga yra nevietinės, jos svarbios visame pasaulyje. Nors ne, tai gali būti Mikt-Mikalauskienės Aldonos ir Vanagaitės pseudonimai. Tokiame prasmių suliejime nėra nieko keisto, nes ir aš, nors rašau iš Vilniaus, esu Pavelas Globa (todėl, kad nuspėjau: pamatysit, bus tie žodžiai „Gerai čia…“). Taip ir išsipildo didžiosios pranašystės.
Ruonį iš pradžių susiejau su D. Kepeniu kaip sveikuolių simboliu, bet turbūt čia tiesiog užsigrūdinęs valingas pilietis.
Ir pagalvojus – stintos praplaukia kaip gyvenimo smulkmė, Jūratė turi ir sirenos bruožų, o Kastytis kai ką Odisėjo. Išvis viskam galima rasti atitikmenį, veikėjus matyti abstrakčius.
Audringi turinio įvykiai turbūt irgi ne išgertuvės pamaryje, kur visi grįžo į pradžią ir ropojo keturiomis, o iš šio Žemės kampelio parodyta pasaulio kataklizmų kreivė. Įvairūs žmonių baliai šėlsta iki taško, kol išsipildo tai, kas ir turėjo: perteklius (žodžių, valgių, triukšmo ir pan.) veda į regresą. Apimant rytą, vakarą, išryškinama veiksmo slinktis.
Trys keturios paskutinės eilutės kuria gražią spalvą ir lyg išsiskaistinimo per praradimą, lyg susiliejimo prasmę. Ar pasiekta ramybė vienatvėje, ar tai mirtininko atodūsis, negalėčiau vienareikšmiškai pasakyti, bet ir nesvarbu. Skaitytojų daug ir prasmių ne viena.
Gal jau aišku. Traktuočių galėčiau suriesti ir daugiau, pradedant pavadinimu Po... (visko, galais, saule ir kt.), o ši rinkė užsidaro.
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2015-04-04 09:41:14
Vakaris iš didžiosios, o Tėvynė iš mažosios. Jaučiu, kad autorius emigruoti ruošiasi. O gaila :(
Vartotojas (-a): Pakeleivis
Sukurta: 2015-04-03 21:50:44
Kažkuo primena „Odisėją“. Turinys kupinas nuotykių. Nėra skyrybos ženklų, tik vienui vienas taškas pabaigoje, lyg įveikus sunkų kelią. Tuo tašku uždaroma pavadinime palikta erdvė. Ratas kaip dešros rinkė, kaip kilpa.
Bet Langas Indausas turbūt nėra Homeras (turiu omeny ne Simpsonų Houmerį, o senovės rašytoją), todėl į šią kūrybą žvelgiu kaip į tiriančią vietines veiklas. Bet per jas atvedama prie bendrų idėjų. Taip? Taip. Dar jeigu gėrimus, dešras, Jūratę, stintas, Saulę ir Vakarį galima atpažinti pagal grynai tautinius žymenis (gyvenimas, lit. šaltiniai, pvz., Maironis arba Indausas’o šiek tiek anksčiau sunertas Kastyčio ir Sikorskio šleifas), tai (Mik)Alda ir Vanga yra nevietinės, jos svarbios visame pasaulyje. Nors ne, tai gali būti Mikt-Mikalauskienės Aldonos ir Vanagaitės pseudonimai. Tokiame prasmių suliejime nėra nieko keisto, nes ir aš, nors rašau iš Vilniaus, esu Pavelas Globa (todėl, kad nuspėjau: pamatysit, bus tie žodžiai „Gerai čia…“). Taip ir išsipildo didžiosios pranašystės.
Ruonį iš pradžių susiejau su D. Kepeniu kaip sveikuolių simboliu, bet turbūt čia tiesiog užsigrūdinęs valingas pilietis.
Ir pagalvojus – stintos praplaukia kaip gyvenimo smulkmė, Jūratė turi ir sirenos bruožų, o Kastytis kai ką Odisėjo. Išvis viskam galima rasti atitikmenį, veikėjus matyti abstrakčius.
Audringi turinio įvykiai turbūt irgi ne išgertuvės pamaryje, kur visi grįžo į pradžią ir ropojo keturiomis, o iš šio Žemės kampelio parodyta pasaulio kataklizmų kreivė. Įvairūs žmonių baliai šėlsta iki taško, kol išsipildo tai, kas ir turėjo: perteklius (žodžių, valgių, triukšmo ir pan.) veda į regresą. Apimant rytą, vakarą, išryškinama veiksmo slinktis.
Trys keturios paskutinės eilutės kuria gražią spalvą ir lyg išsiskaistinimo per praradimą, lyg susiliejimo prasmę. Ar pasiekta ramybė vienatvėje, ar tai mirtininko atodūsis, negalėčiau vienareikšmiškai pasakyti, bet ir nesvarbu. Skaitytojų daug ir prasmių ne viena.
Gal jau aišku. Traktuočių galėčiau suriesti ir daugiau, pradedant pavadinimu Po... (visko, galais, saule ir kt.), o ši rinkė užsidaro.
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2015-04-03 20:08:39
jausmai ir žodžiai vyniojosi lyg dešros... ;))
Oi, Lange in dausas, šelmiškai čia supynėt, neįprastai...
Vartotojas (-a): sada
Sukurta: 2015-04-03 15:42:20
Gerai čia, taip buitiškai " į savo tiesą ruonis sveikuolis
undinė Jūratė ir mažosios stintos". Ir pabaiga tokia patriotinė :)