Nors ir ne itin palankiai paminėtas šičia, netapau dėl to gerbiamam Algmar'ui joks priešas; nesu susipažinęs su jo sistema, tad nei girti, nei peikti negaliu. Galėtų autorius kokią nuorodą "įmesti". Esu linkęs pasitikėti savo mokytojais (o A.Girdenis, "samogitinės" rašybos kūrėjas, buvo mano mokytojas), tad kitais variantais nelabai domėjausi. Atsiprašau, jei buvau pernelyg kategoriškas, tačiau man, kaip žemaičiui, jau egzistuojanti rašybos sistema atrodė priimtina ir mano tarmę atitinkanti. Aukštaičių rašybos problema, ko gero, sudėtingesnė.
Jau K. Marksas sakė, kad svarbiausia - viskuo abejoti. Pakomentuosiu, kai su Algmar'o sistema susipažinsiu. Tikrai, iš karto nereikėtų atmesti jokių ieškojimų, jie - progreso variklis. Belieka tik pagirti autorių už atkaklumą ir pasitikėjimą savim; tai svarbūs dalykai ką nors darant.
Mūsų tarmės turi tokių garsų, kurių bendrinėje kalboje nėra. Dažnai susiduriame su kitokia, negu bendrinėje kalboje, balsių ilgumo sistema, su kitokiomis kirčiuotų skiemenų priegaidėmis. Todėl įprastinė rašyba gal nepakenks tik toms patarmėms, kurios nelabai nutolusios nuo bendrinės kalbos. Dialektologai naudoja specialią gana sudėtingą rašybą (fonetinę transkripciją), tačiau ir ten jeigu teisingai supratau nėra "vieningų visiems atvejams" ženklų. Gerai, kai tarmiškai parašytas tekstas yra sukirčiuotas.Gal ir sudėtinga skirti priegaides, tačiau tuomet vertėtų bent jau pažymėti kirčio vietą. Nesukirčiuotas tekstas praranda didesniąją dalį vertės. Na, o jeigu rašome kaip norime tuomet reikia tikėtis, kad supras tik "savos teritorijos" skaitytojas. Bet juk tikimės daugiau, ar ne? O juk skiriasi ne tik atskirose teritorijose gyvenančių žmonių kalba, skirtumų galime pastebėti net tame pačiame kaime tariant vieną ir tą patį žodį. Na, atrodo jau dzūkas dzūką turėtų teisingai perskaityti, tačiau neseniai man vienas dzūkas parašė: "Matiau ir girdėjau kap tu skaitei savo "Baidzyklū". Ooooo...Bet aš neskaitiau "Baidzyklū"! Aš gi skaitiau „Baidzỹkły". Gerai, jeigu turime galimybę įgarsinti tarmiškai parašytą kūrinį. Tačiau klausantis ir stebint rašybą daug kur pamatome neatitikimus. Gera tema, aktuali tema. Ačiū, Algmar:)
Nežinau, ar paguosiu, bet retai kuris sukaulėjusiomis kremzlėmis žmogus yra toks žingeidus, kad uoliai ko nors naujo mokosi...Kita atmetimo priežastis gali būti elementarus egocentrizmas - juk sukurti savo sistemą yra tam tikras garbės reikalas, jei jaučiamas potencialas...Kitas dalykas, ar norai ir galimybės sutampa... Aš susidūriau su Jūsų aptariama problema, kai bandžiau rašyti tarmiškai, bet tuo metu tiesiog nežinojau, kur ieškoti informacijos tuo klausimu...Dabar, kai tarmė manyje beveik sudilo, lyg ir neliko pačios reikmės. Džiaugiuosi, kad gilinatės į tokias sferas ir darbuojatės. Kuo geriausios sėkmės.
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Pranis
Sukurta: 2015-04-01 14:21:09
Nors ir ne itin palankiai paminėtas šičia, netapau dėl to gerbiamam Algmar'ui joks priešas; nesu susipažinęs su jo sistema, tad nei girti, nei peikti negaliu. Galėtų autorius kokią nuorodą "įmesti". Esu linkęs pasitikėti savo mokytojais (o A.Girdenis, "samogitinės" rašybos kūrėjas, buvo mano mokytojas), tad kitais variantais nelabai domėjausi. Atsiprašau, jei buvau pernelyg kategoriškas, tačiau man, kaip žemaičiui, jau egzistuojanti rašybos sistema atrodė priimtina ir mano tarmę atitinkanti. Aukštaičių rašybos problema, ko gero, sudėtingesnė.
Jau K. Marksas sakė, kad svarbiausia - viskuo abejoti. Pakomentuosiu, kai su Algmar'o sistema susipažinsiu. Tikrai, iš karto nereikėtų atmesti jokių ieškojimų, jie - progreso variklis. Belieka tik pagirti autorių už atkaklumą ir pasitikėjimą savim; tai svarbūs dalykai ką nors darant.
Vartotojas (-a): Raistinė
Sukurta: 2015-04-01 09:27:10
Mūsų tarmės turi tokių garsų, kurių bendrinėje kalboje nėra. Dažnai susiduriame su kitokia, negu bendrinėje kalboje, balsių ilgumo sistema, su kitokiomis kirčiuotų skiemenų priegaidėmis. Todėl įprastinė rašyba gal nepakenks tik toms patarmėms, kurios nelabai nutolusios nuo bendrinės kalbos. Dialektologai naudoja specialią gana sudėtingą rašybą (fonetinę transkripciją), tačiau ir ten jeigu teisingai supratau nėra "vieningų visiems atvejams" ženklų. Gerai, kai tarmiškai parašytas tekstas yra sukirčiuotas.Gal ir sudėtinga skirti priegaides, tačiau tuomet vertėtų bent jau pažymėti kirčio vietą. Nesukirčiuotas tekstas praranda didesniąją dalį vertės. Na, o jeigu rašome kaip norime tuomet reikia tikėtis, kad supras tik "savos teritorijos" skaitytojas. Bet juk tikimės daugiau, ar ne? O juk skiriasi ne tik atskirose teritorijose gyvenančių žmonių kalba, skirtumų galime pastebėti net tame pačiame kaime tariant vieną ir tą patį žodį. Na, atrodo jau dzūkas dzūką turėtų teisingai perskaityti, tačiau neseniai man vienas dzūkas parašė: "Matiau ir girdėjau kap tu skaitei savo "Baidzyklū". Ooooo...Bet aš neskaitiau "Baidzyklū"! Aš gi skaitiau „Baidzỹkły". Gerai, jeigu turime galimybę įgarsinti tarmiškai parašytą kūrinį. Tačiau klausantis ir stebint rašybą daug kur pamatome neatitikimus. Gera tema, aktuali tema. Ačiū, Algmar:)
Vartotojas (-a): Nijolena
Sukurta: 2015-04-01 07:31:01
Nežinau, ar paguosiu, bet retai kuris sukaulėjusiomis kremzlėmis žmogus yra toks žingeidus, kad uoliai ko nors naujo mokosi...Kita atmetimo priežastis gali būti elementarus egocentrizmas - juk sukurti savo sistemą yra tam tikras garbės reikalas, jei jaučiamas potencialas...Kitas dalykas, ar norai ir galimybės sutampa... Aš susidūriau su Jūsų aptariama problema, kai bandžiau rašyti tarmiškai, bet tuo metu tiesiog nežinojau, kur ieškoti informacijos tuo klausimu...Dabar, kai tarmė manyje beveik sudilo, lyg ir neliko pačios reikmės. Džiaugiuosi, kad gilinatės į tokias sferas ir darbuojatės. Kuo geriausios sėkmės.