Įdomu pastudijuoti filosofinės minties, mokslinių ieškojimų kelius, kupinus atradimų ir paneigimų, bet, pvz. man, tikėjimas – tai ne konkretūs teiginiai, ne dogmos, kurios, kaip rašote, baigtinės (ir nekalbu apie bažnytines ar mokslo dogmas), tikėjimas – visa tai, kuo tikriniesi, neapsiribodamas ir neužsikirsdamas viduj. Gal, kitaip pasakius, tai apskritai noras pažinti ir kažką suprasti. Įsikibti į įrodymą lengviausia.
... šaukštai po pietų – nebe man suvokti visumą – labai įdomu, kas drįstų pasakyti, kad jam...

Labai įdomios mintys, klausimai, į kuriuos ir aš ieškau atsakymo, ir vis nerandu. Jaučiu, kad skaitysiu dar kartą. Ačiū.

Kiekvieno žmogaus valia: tikėti ar netikėti, jo valia ir pasirinkimuose (dalinai), kol nepripažįstamas neveiksniu...Tema nuo seno gvildenama ir tam nesimato pabaigos... Kiekvienas žmogus per savo išgyvenimus ir pažinimą supranta pasaulį. Pažvelgus net plika akim į Visatą, tampa aišku, kad žmogus pats sau materijos kiekiu nepasveriamai mažas. Bet, pvz.atominė reakcija materijos kiekiui neadekvati... Žmogaus protas- kita kategorija, dvasia, siela dar kitos. Mokslo pažinimo ribos plečiasi, bet kaip dažnai baigiasi ties egoizmo slenksčiu...

Pagirtinas pasivaikščiojimas filosofijos vandens paviršiumi. Nei nuekendote, nei skaitytoją paskandinote. Štai ir tikėjimas. Nuėjau iš paskos...