Stipri emocija... tylėjimas daro stebuklus, mumyse įskiepis žodžiu tylos terpėj auga įvairiais pavidalais... ir tie pavidalai jau tikriausiai mūsų hibridai( čia tik filosofinis pamąstymas). O eilės, gražios savo tikrumu.
Hm, šitas eilius man sukėlė prieštaringus jausmus, sakyčiau, netgi priešingumą lyr.herojai...Kažkodėl norisi iš jos atimti kočėlą ir eiti ginti "vargšo vyro"(?)...
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Viltenė
Sukurta: 2015-03-08 18:49:35
liepsnojančios eilės.Gražu. :)
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2015-03-08 18:23:51
Stipri emocija... tylėjimas daro stebuklus, mumyse įskiepis žodžiu tylos terpėj auga įvairiais pavidalais... ir tie pavidalai jau tikriausiai mūsų hibridai( čia tik filosofinis pamąstymas). O eilės, gražios savo tikrumu.
Vartotojas (-a): giedrytė
Sukurta: 2015-03-08 15:52:39
Žinoma situacija...tyla ir aplink minų laukas.
Vartotojas (-a): Langas Indausas
Sukurta: 2015-03-08 12:51:42
Hm, šitas eilius man sukėlė prieštaringus jausmus, sakyčiau, netgi priešingumą lyr.herojai...Kažkodėl norisi iš jos atimti kočėlą ir eiti ginti "vargšo vyro"(?)...
Vartotojas (-a): daliuteisk
Sukurta: 2015-03-08 07:55:15
„Gal manei,
Jog vienatvėj gyvensi geriau, nei kalėjime?"
Pažadino mintį, kad gal pasaulis tai didelis kalėjimas su daugybe vienučių — pačių susikurtų.