Puikiai perteiktas dvasios skrydis! Kokį tarzaną parverčia vien pagalvojimas kas, jei nesugebėsiu... ir kaip mintis apie pagalbininkes rankas vėl kelia! Kaip sparnai...

Banaliai pasakysiu, kad labai patiko vedimas per džiungles, lianas, mirštantį žvėrį, gyvatę, kuri siurbia gyvastį, marionetę, laiptus, amžino įšalo rūmą, pečius surėmusius luitus... ir lovą tamsoje.
Pavadinimas duoda mintį apie kasdienybę. Žmogus jaunas (sprendžiant iš to, kad lazda senelio). Kažin, ar nervai pakrikę – tai dūšia blaškosi. Saulė jai nusileido, kai kitiems dar šviečia.
 
beformę figūrą, pamiršusią panėšėti į žmogų > gal tik čia klaustukėlis: viską pamiršo pasinėręs į mintis? Bet kaip galima padaryti tą panašumą? Pamiršusi ar ne, išorinė figūra čia bejėgė.
Ir dar įdomu, kodėl colis? Na, gal šiaip, be priežasties, yra ir taip reikia.