Mikui riesta – daug svarstymų: juk nieko netrūksta, tai ar apsimoka dirbti, kas iš to, o dar ir tokia bėda kaip Juk aš būsiu toks paišinas, kad net negalėsiu lankyti Zitos...
Vai ir sudrumstė panelė vargšui ramybę (jisai jau rikiuoja mintis, kaip draugaus, paskui ją ves, parsives). Įdomu, ar viskas taip sklandžiai ir seksis gyvenime.
Nežinia, kiek norėta parodyti jaunuolių gražų bendravimą ir sąmoningumą, bet kol kas atrodo, kad Zita žino, kaip kreipti...