Pirma eilutė – kliūva tas nelemtas mažasis brūkšnelis. Ir dar prisiklijavęs prie žodžio.
Šiuo atveju reikia ilgojo brūkšnio (alt 0150 arba 0151), nes praleistas numanomas tai (yra).
Mažojo brūkšnelio paskirtis visai kita, o rašymas ne vietoj laikomas klaida.
Savastis iš lėto teko mano gyslom > tikrai teko? Ar tai reiškia, kad iš lėto duota, ar visgi teka?
... ten, kur... > išskiriama
Kablelis turi būti prie žodžio, tada daromas tarpelis ir rašomas (renkamas) kitas žodis.
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Karilė
Sukurta: 2015-02-15 17:54:09
Girdėta, daug kartų girdėta:
žemuogių pievelė
Mano sakale skrajūne, mano meile.
erškėčiuotos brydės
Bet jei tai nebūtų konkursinis eilėraštis, tos kritikos ir nereiktų matyti, nes eiliukas pakankamai atviras ir jausmingas. „Lyrinis aš" patrauklus.
Vartotojas (-a): Pakeleivis
Sukurta: 2015-02-11 21:15:39
Pirma eilutė – kliūva tas nelemtas mažasis brūkšnelis. Ir dar prisiklijavęs prie žodžio.
Šiuo atveju reikia ilgojo brūkšnio (alt 0150 arba 0151), nes praleistas numanomas tai (yra).
Mažojo brūkšnelio paskirtis visai kita, o rašymas ne vietoj laikomas klaida.
Savastis iš lėto teko mano gyslom > tikrai teko? Ar tai reiškia, kad iš lėto duota, ar visgi teka?
... ten, kur... > išskiriama
Kablelis turi būti prie žodžio, tada daromas tarpelis ir rašomas (renkamas) kitas žodis.
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2015-02-11 20:04:25
Dar pabūkim,
Kur akim neišmatuoti žemės plotai...
Ir ant žemuogių pievelės...
Vartotojas (-a): vaidilutė
Sukurta: 2015-02-11 19:42:57
Dar pabūkim...