Rašote puikiai, sklandžiai, šnekamoji kalba (ant šilumos, maukis batus, tapkės, tris metus ir kt.) liejasi laisvai, nepritempta.
Pradžia apie orą kibo vangiai (tikrai, kiek galima apie orą), bet greit įtraukė. Tapo aišku, kam taip reikia (turinys, struktūra).
Buvo nežymus įspūdis, kad vyks kažkas panašaus į varškę (siužetas, mintis per vidinius nagrinėjimus, – bet tai turbūt neišvengiama, juolab skaičius ir dar kitus autoriaus darbus – stilius yra stilius, ranka visada palieka savas žymes). Taigi nežiūrint atpažįstamos sąrangos, susidomėjimas, kam visa tai, nedingo.
Meras (kažkokia svarbi persona) staiga prisirpsta pasielgti nestandartiškai, drąsinasi, sau įrodinėja laisvę, įsivelia į visokius įvykius ir gal net praregėjęs kažką nusprendžia.
Intriga nušokime, dat tiksliau – išnirime. Galima įžvelgti esamas (arba nesamas) perkeltines skurdurų, popierių, bomžų ir kt. prasmes. Čia realybės ir absurdo mišinys, absurdiška realybė. O pokyčiai tikrai minimalūs. Norint skaityti apie labiau tiesioginį veikėją (nes funkcionierius ir aplinka tokie visai gali būti, niekas neįrodys, kad negali) – viso labo jo minčių mišrainė, dar sušlapimas ir pasikeitęs paros metas. Jei idėjiškai – šiek tiek perstumdytos mintelės. Bet nepasikeitė niekas.
O gal tai sapnas?
Ir tas oras apskritai nė prie ko.
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Pakeleivis
Sukurta: 2015-01-31 16:26:57
Rašote puikiai, sklandžiai, šnekamoji kalba (ant šilumos, maukis batus, tapkės, tris metus ir kt.) liejasi laisvai, nepritempta.
Pradžia apie orą kibo vangiai (tikrai, kiek galima apie orą), bet greit įtraukė. Tapo aišku, kam taip reikia (turinys, struktūra).
Buvo nežymus įspūdis, kad vyks kažkas panašaus į varškę (siužetas, mintis per vidinius nagrinėjimus, – bet tai turbūt neišvengiama, juolab skaičius ir dar kitus autoriaus darbus – stilius yra stilius, ranka visada palieka savas žymes). Taigi nežiūrint atpažįstamos sąrangos, susidomėjimas, kam visa tai, nedingo.
Meras (kažkokia svarbi persona) staiga prisirpsta pasielgti nestandartiškai, drąsinasi, sau įrodinėja laisvę, įsivelia į visokius įvykius ir gal net praregėjęs kažką nusprendžia.
Intriga nušokime, dat tiksliau – išnirime. Galima įžvelgti esamas (arba nesamas) perkeltines skurdurų, popierių, bomžų ir kt. prasmes. Čia realybės ir absurdo mišinys, absurdiška realybė. O pokyčiai tikrai minimalūs. Norint skaityti apie labiau tiesioginį veikėją (nes funkcionierius ir aplinka tokie visai gali būti, niekas neįrodys, kad negali) – viso labo jo minčių mišrainė, dar sušlapimas ir pasikeitęs paros metas. Jei idėjiškai – šiek tiek perstumdytos mintelės. Bet nepasikeitė niekas.
O gal tai sapnas?
Ir tas oras apskritai nė prie ko.