← Atgal

Komentarai

Kūrinio nuoroda: https://zaliazole.lt/kuriniai/perziureti/78029

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): klajūnė

Sukurta: 2015-01-25 10:32:02

Taip, žmonių dabar reikia labiau bijoti negu mirusiųjų dvasių. Gražiai išguldyta mūsų karti realybė, ir tikra pagarba ištikimiausiam žmogaus draugui...

Vartotojas (-a): Laũmele

Sukurta: 2015-01-24 19:26:12

Vienkiemių dalia... šunelis nors eilėmis pagerbtas- sargas namų, be jo neramu būtų. Labai gražiai sueiliuota. Pasiimsiu kiemsargius pagerbdama...gaila, kad mūsų šalelėj baisiausiu žvėriu tampa - ,,žmogus''...

Vartotojas (-a): kaip lietus

Sukurta: 2015-01-24 12:32:06

Manęs klausia, kodėl naktimis žvejoju kur nors nuošaliai nuo miesto ir nebijau? Atsakau, kad ten yra miškai, toli nuo miesto, todėl ir nebijau. Nėra pas mus liūtų, tigrų, vilkai ir tie mūsų bijo. Taip kad viskas čia teisingai išrišta.

Vartotojas (-a): Eiliuotoja

Sukurta: 2015-01-24 12:22:43

Gerai išsakyta dabarties tiesa. Jaudinantis eil.
Tokie laikai, kai bijomės žmogaus...

Vartotojas (-a): Užuovėja

Sukurta: 2015-01-24 11:35:21

Be abejonės - puikus kūrinys.

Vartotojas (-a): Langas Indausas

Sukurta: 2015-01-24 11:11:51

Giliai sujaudino. Puiki mintis per vargšo šunelio likimą pažvelgti į dabartinės visuomenės skaudulius. Tikiu aksiomomis: 1) šuo geriausias žmogaus draugas ir 2) kuo daugiau pažįstus žmones - tuo labiau myliu šunis... P.S. Savo šunelio (visą laiką ) nelaikykite pririšto prie būdos, nešaldykite... ES pasisako prieš žiaurų  elgesį su gyvūnais...