Supurto mėlynos bomžų rankos, atšiaurus žiemos saulėtekis; tą nerimą tarsi ir numalšina pūga už lango, be galo šiltas palinkėjimas, kaip ir amžinai miela draugės dovana. Kaip poetinė miniatiūra, poetiškiausia ir žaviausia man paskutinė:
nuo Vilniaus stogų
palaidos pūgos kasos
jei būtum šalia!
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2015-01-12 16:13:55
Kaip vėtra... rimstanti... jūsų trumpiniai...
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2015-01-11 21:17:34
Supurto mėlynos bomžų rankos, atšiaurus žiemos saulėtekis; tą nerimą tarsi ir numalšina pūga už lango, be galo šiltas palinkėjimas, kaip ir amžinai miela draugės dovana. Kaip poetinė miniatiūra, poetiškiausia ir žaviausia man paskutinė:
nuo Vilniaus stogų
palaidos pūgos kasos
jei būtum šalia!
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2015-01-10 22:59:06
Pirmas iš koto išvertė :) Na, gerai, aš tik šiaip – kažkaip netikėtas toks...
Vartotojas (-a): klajūnė
Sukurta: 2015-01-10 13:58:26
Pirmas - labai sukrečiantis, visi kiti - mielai žiemiški, gražus "saulėtų sapnų" palinkėjimas
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2015-01-10 11:54:52
paskutinis man labai žavus
Vartotojas (-a): Nijolena
Sukurta: 2015-01-10 09:53:33
Su ilgesio prieskoniu. Žiemos atskirtis šiurpuliuku per sielą.