Taip, žmogus - vabalėlis..., kurį norima pasotinti svajonių miražu, ir kurio egzistencija nerūpi niekam... Taip ir kvatoja bedugnė... Truputis, o gal ir nemažas kiekis - sarkazmo šiame kūrinyje. Nenuostabu... toks juokas, beveik pro ašaras... (bent man taip norisi perskai-ius ir stebint realijas pasaulyje).... Emocionaliai pateiktas, juntamas :)
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): radaa
Sukurta: 2014-12-11 00:17:54
Taip, žmogus - vabalėlis..., kurį norima pasotinti svajonių miražu, ir kurio egzistencija nerūpi niekam... Taip ir kvatoja bedugnė... Truputis, o gal ir nemažas kiekis - sarkazmo šiame kūrinyje. Nenuostabu... toks juokas, beveik pro ašaras... (bent man taip norisi perskai-ius ir stebint realijas pasaulyje).... Emocionaliai pateiktas, juntamas :)
Vartotojas (-a): bitėžolė
Sukurta: 2014-12-09 10:06:39
Įkvėpimo padiktuota išmintis, gebanti atsirasti tik tobulos formos pavidalu. Puiku.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2014-12-08 22:21:51
Po geromis eilėmis ir nereikia protingo komentaro. Tiesiog tai yra geros eilės.
Vartotojas (-a): herbera
Sukurta: 2014-12-08 22:05:26
stipriam kūriniui nereikia jokio komentaro - jis kalba pats...OK
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2014-12-08 20:34:44
Labai stiprus eilėraštis. (gaila, kad nesugebu parašyt protingo komentaro)