vidurinysis išties puikus..na, bent man

Pirmą priėmiau giliai ir labai asmeniškai (gal kad nemėgstu skintų gėlių – nešu nebent į laidotuves).
O kiti du – vaizdas ir nuotaika.

Kai arba jei gyvenimas gražus ir džiaugiesi, brangini kiekvieną akimirką, viskas turi prasmę,  haiku taip pat, nes tai realios akimirkos iš gyvenimo...
Jūsų akimirkose pajutau tą tikrumą. Pirmajame geras pastebėjimas, manyčiau, būtų gerai ir sukeisti antrą ir trečią eilutes, kad neskambėtų kaip aforizmas, bet paliktų daugiau susimąstymo nuotaikos haiku dvasioje.

Antrajame pirma eilutė prašosi kažkokio papildymo,  sostinės perlas  gražu, bet nepalieka to neužbaigtumo, reikalingo haiku.

Trečiajame tas niūrusis ruduo visur vaizdžiai perteikia ir vidinę tuštumą, liūdesį, gal vienišumą...

P.S. Autorės prašymu, pirmasis pataisytas.

kiekviename haiku yra prasmė: emocija, vaizdas, realumas, nuotaika, pakylėjimas ar duobė, toks tikrumas, vaizdumas...
Haikas kvėpuoja, jis turi erdvę, žiūrint iš kurio šono į jį pažvelgsi ir kada, ir kaip...
Haiku neuždusinamas, nekonstatuojamas, rėmeliai yra, bet jie visada platesni.