Dauguma žmonių nežino, ką kalba arba sužino, ką žino tam tikrose situacijose, bendraujant...
Būna, be prasmės esmė graudžiai verkia.
Daugiausiai prieštaravimų paskutiniajame.
Sunku, kai per daug galvoji irgi, kartais mąstymas net pagilina tą sunkumą. Kartais, kai negalvoji, yra lengva, bet tikriausiai sunkumas nuo galvojimo nepriklauso, sunkumas tai būsena, kai galvoji apie kažką kita, tik trumpam išblaško, nors vis tiek sugrįžti...
Gal ir ne visi aforizmai, bet įdomūs pastebėjimai, nes saviti, ir skatinantys pagalvoti, pasiginčyti, jei nori...

P.S. Pirmajame padėjau kablelį, antrajame – nuėmiau kablelį prieš „nei“.

Gerai...
Pirmas. Bendrąja prasme ir rimtai – taip, neišnaudojamos galimybės, bet puikiai tiktų ir košei galvoje.
Antras – taip, bet kas yra iliuzija? Gal išėjimas į tikresnį suvokimą?
Trečias – irgi pritarčiau, žodžiai vartosi reikšmingai, bet ar esmė pati savaime kieno nors paveikiama?
Ketvirtas – apibendrinantis gyvenimą, bet kartu ir paneigiantis bet kokią valią... (viskas laikina, stengtis neverta, vis tiek mirsi)
Penktas – ne visiems, kiti negali galvoti, o jiems visai lengva.