Ačiū, kad prisiminėt išėjusį mūsų visų bendrą draugą. Norėjau ir aš parašyti, bet taip giliai tikrai nesugebu. Ir Nijolenos minčiai pritariu.Juk toks trumpas ir toks trapus mūsų gyvenimas.Tegul lieka pėdsakas ne tik širdyje, bet ir Ž.Ž. Lenkiu galvą.
Man jau kuris laikas sukasi mintis, kad būtų prasminga, jei svetainėje atsirastų skiltis išėjusiems atminti. Šaunu, kai pagerbiamas kolega tokiu jautriu darbu.
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2014-11-01 23:53:11
Ačiū, kad prisiminėt išėjusį mūsų visų bendrą draugą. Norėjau ir aš parašyti, bet taip giliai tikrai nesugebu. Ir Nijolenos minčiai pritariu.Juk toks trumpas ir toks trapus mūsų gyvenimas.Tegul lieka pėdsakas ne tik širdyje, bet ir Ž.Ž. Lenkiu galvą.
Vartotojas (-a): herbera
Sukurta: 2014-11-01 22:15:19
Pritariu Nijolenai. O Juodvarnį gerbiau visada - kaip žmogų, kaip autorių. Ačių kaip lietui
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2014-11-01 21:11:09
Prisiminimai gyvena ilgiausiai...
Vartotojas (-a): bitėžolė
Sukurta: 2014-11-01 09:12:15
Dailiai ir įtaigiai, prasmingai ir su polėkiu parašyta.
Vartotojas (-a): Nijolena
Sukurta: 2014-11-01 07:10:12
Man jau kuris laikas sukasi mintis, kad būtų prasminga, jei svetainėje atsirastų skiltis išėjusiems atminti. Šaunu, kai pagerbiamas kolega tokiu jautriu darbu.
Vartotojas (-a): daliuteisk
Sukurta: 2014-11-01 01:30:11
Ačiū, kaip lietau, už gerus žodžius bičiuliui Juodvarniui – nors paukštis juodas, jo siela balta ir šviesus atminimas