Stebiuosi autore. Iš kur tiek minčių, žodžių? Ir jausmo, be abejo. Bet pastarąjį čia visi turi, tik vieniems vienaip, o kitiems kitaip jį išreikšti sekasi. Arba stringa jausmų liejimas ant popieriaus. Jums – niekada.
Kada prasideda dalybos, griūva šeimos miestas, bendrystė aptaškoma purvais... ir tik audra ir liūtys nuplauna likučius ir šukės suspindi, tarsi nukritusios žvaigždės... liūdnai skamba atgijimo maršas...Taikliai , kaip visada surinkot žodžius, Nijolena.
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2014-10-28 22:05:45
Stebiuosi autore. Iš kur tiek minčių, žodžių? Ir jausmo, be abejo. Bet pastarąjį čia visi turi, tik vieniems vienaip, o kitiems kitaip jį išreikšti sekasi. Arba stringa jausmų liejimas ant popieriaus. Jums – niekada.
Vartotojas (-a): Girinukas Mi
Sukurta: 2014-10-28 14:09:53
jausminga. Gal žodžių daugoka, gal kartais rimavimas užkliūna. Bet paveikė. Stipriai ir įtaigiai.
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2014-10-28 12:18:01
Kada prasideda dalybos, griūva šeimos miestas, bendrystė aptaškoma purvais... ir tik audra ir liūtys nuplauna likučius ir šukės suspindi, tarsi nukritusios žvaigždės... liūdnai skamba atgijimo maršas...Taikliai , kaip visada surinkot žodžius, Nijolena.