Pas autorių reikės pasikonsultuoti istoriniais klausimais, jei ką... :) Šmaikščiai, be Indauso liūdnoka čia būtų.

Istorijos žiniomis galiu pasigirti tik paviršutiniškomis, bet užtat žinau, kad Jogaila buvo Lenkijos karalius. Jam ačiū? Ir ar čia apie tai?
 
Kūrinys skaitomas pirmiausia, ko gero, pažodžiui (šis, sakykim – kaip įžaistas istorinio spektaklio libretas), kaip tik tai lengviausiai suprantama, o jei nelabai kas aišku dėl žinių stokos, galima pasigilinti, tikrinių daiktavardžių nuorodos neužmaskuotos, įvairių prieinamų šaltinių gausu. (Kaip kad buvo galima identifikuoti andainykščio Sikorskio personaliją, pavyzdžiui.)
Toks skaitymas nėra blogai vien todėl, kad yra dalykinio pasidomėjimo tikimybė. Populiariau sakant, linksmas sudominęs siužetėlis gali pašaukti prie istorinių šaltinių patyrinėti veikėjų ryšius.
 
Bet kūrinys juk nėra vien tik žinių, tiesioginių ar transformuotų faktų rinkinys, (kadaise apmąstymuose minėjau, kad) yra ne tik tiesioginio siužeto sluoksnis, ir net ne jo perkeltinis.
Tiesiogiškumas čia banguojantis dėl slankumo laike, perkeltinis būtų istorijos ir šiandienos sąsajos.
Viskas susilieję į naują realybę. Veiksmas mišrus. Dalyvauja istoriniai veikėjai, nesunkiai atsekamos senos politinės peripetijos, bet yra ir Suvalkų parduotuvės, e-laiškas, skaipas, vadinasi, galim persikelti į dabartį, o joje pasirankioti visokio palikimo (įvairios monetos, totoriškas, t. y. užkariavimo, persimaišymo kvapelis); galima kreiptis į valdovą, nuo kurio šimtmečiais neįstengiama atsijunkyti; landžioja sekretorius favoritas, laike pasislinkę įvairūs advokatai…
Siužete įrašyta nemarioji žinia, kaip patarlė: jei profilaktiškai muša, tai myli, o kai myli, nepaleidžia. Amžina unija! Linksmai, o gal greičiau ironiškai tokioje pat visumoje nuskamba ačiū.
 
Nenustebčiau, jeigu lygiagrečiai tautiniam Jablonskiui dar būt buvęs lankstas į Pohulianką ar driokstelėtų Puškarnios patranka. Tiesiog užteko esamų priemonių (ir ačiū autoriaus humanitariniam pasirengimui), jomis per asociacijas nuo Algirdo, jei ne nuo Mindaugo, nuvedama į tolesnio prieraišumo pasekmes, o per tai į bet kurią ne istorinę situaciją – turim (arche)tipizaciją. Ryšio idėją nujausti nesunku.
Kokia ta bet kuri situacija? Pvz., koks nors veikėjas (pilstukininkas) su kitu panašiu (lyg tautos ambasadoriai) patiria nuotykių, persikelia į transcendentinį lygmenį, prasipeikėja pakliuvę į kažkuo giminingo pareigūno rankas, ir tai labai gera pamoka visiems...
Pastarasis pavyzdys pateiktas, aišku, juokais, bet norėjau dar kartą pasakyti, kad asociacijų laukus geras autorius gali sukurti bet kokiomis priemonėmis, ne tik gėlėmis. Galiausiai daug priklauso ir nuo skaitytojo, kam kas.
Neužsipulsiu su komplimentais, betgi jie neišvengiami.

Labai gražiai čia sukalta apie kontrabandą,  ulonų malkas.sakyčiau tikroviškai ir netgi istoriškai su sarkazmu parašyta.Ir Jogaila piktas būtų jeigu prisikeltų, gal net nesuprastų kur esąs kaip ir mes kartais nuvažiavę pas kaimynus randame labai daug širdžiai artimų dalykų.

nu jo...istorija 

Oij.... be vertimo - sunkoka... :)