Ne tokios jau valdiškos, kaip rašote, šypsenėlės. Suvaržytąjį gali džiuginti pats jų sklandymo faktas, gali įpūsti tikėjimo kaip tam medžiui.
Antra. Nueitum, padarytum, pasakytum, jei… Greičiausiai taip bendrąja prasme.
Nes ir turintis visus veikiančius žemiškus, ne ekraninius atributus nebūtinai turi su kuo riešutauti. Ne vieną sezoną. Ir kiek toks kuo tiki?
Prasmingas įrašas pamąstymui.
Taip tuščia sieloje, net skamba. > hm. Gal tik man tuštuma labiau siejasi su tyla nei skambesiu. Tiesa, tam tikri tušti daiktai skamba, bet tada gal ir įvaizdį reiktų patikslinti :)
Išties, paskutinė pastraipa trumputė, bet labai gerai užbaigia kūrinį daug daug pasakydama. Ilgesys.
Kad kas, skubantis per gyvenimą kasdien žinotų - kokia milžiniška dovana - kojos... Jos neša, paliesdamos kitų gyvenimus, galinčios pasiektį tą, tik prie ekrano esantį... Bet .. Kiekvienas gyvena savo gyvenimą... Lyg riešuto kevale uždarytą: kam papuvęs, kam pilnatvėj subrendęs. Ir kas gali pasakyti, kodėl kekelėj taip būna?
Ar gyvenimas nepajėgus brandinti tik pilnatves, ar to reikia, kad žinotume kas yra pilnatvė...
Kai prie vienos vienatvės prisiglaudžia kita, jau tyla nebe kurčia...Ir užeiti gali ne šiaip sau rišutų mėgėjas, o bedantis, norintis, bet nebegalintis priimti Tavo vaišingumą nuo ypatingojo lazdyno...Gyvenimas platesnis už mūsų matymo ir mintijimo galias...Tuo jis ir gražus.
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Pakeleivis
Sukurta: 2014-09-04 22:59:47
Ne tokios jau valdiškos, kaip rašote, šypsenėlės. Suvaržytąjį gali džiuginti pats jų sklandymo faktas, gali įpūsti tikėjimo kaip tam medžiui.
Antra. Nueitum, padarytum, pasakytum, jei… Greičiausiai taip bendrąja prasme.
Nes ir turintis visus veikiančius žemiškus, ne ekraninius atributus nebūtinai turi su kuo riešutauti. Ne vieną sezoną. Ir kiek toks kuo tiki?
Prasmingas įrašas pamąstymui.
Vartotojas (-a): miaumiau
Sukurta: 2014-09-04 19:15:32
krimst, triaukst...
Vartotojas (-a): nenumeruojant
Sukurta: 2014-09-04 18:03:15
Taip tuščia sieloje, net skamba. > hm. Gal tik man tuštuma labiau siejasi su tyla nei skambesiu. Tiesa, tam tikri tušti daiktai skamba, bet tada gal ir įvaizdį reiktų patikslinti :)
Išties, paskutinė pastraipa trumputė, bet labai gerai užbaigia kūrinį daug daug pasakydama. Ilgesys.
Vartotojas (-a): Vlabur
Sukurta: 2014-09-04 13:29:37
Paskutinė pastraipėlė – tiesiog nuostabi! Sušildo.
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2014-09-04 08:02:29
Kad kas, skubantis per gyvenimą kasdien žinotų - kokia milžiniška dovana - kojos... Jos neša, paliesdamos kitų gyvenimus, galinčios pasiektį tą, tik prie ekrano esantį... Bet .. Kiekvienas gyvena savo gyvenimą... Lyg riešuto kevale uždarytą: kam papuvęs, kam pilnatvėj subrendęs. Ir kas gali pasakyti, kodėl kekelėj taip būna?
Ar gyvenimas nepajėgus brandinti tik pilnatves, ar to reikia, kad žinotume kas yra pilnatvė...
Vartotojas (-a): Nijolena
Sukurta: 2014-09-04 07:27:34
Kai prie vienos vienatvės prisiglaudžia kita, jau tyla nebe kurčia...Ir užeiti gali ne šiaip sau rišutų mėgėjas, o bedantis, norintis, bet nebegalintis priimti Tavo vaišingumą nuo ypatingojo lazdyno...Gyvenimas platesnis už mūsų matymo ir mintijimo galias...Tuo jis ir gražus.