Rudens pilnatvė man matyti dviejų šiltame saulėlydyje susiglaudusių obuoliukų (senukų) akimis. Gal ši asociacija dėl sesutės ir gandrų (jie vieniems tiesiog darkart išskris, kitiems – nebeatskris). Greičiausiai tos mano mintys juokingos, bet nežinau, kaip galėčiau protingai išreikšti nuomonę apie šį gyvenimo meilės ir brandos, žaismės, abejonės ir nežinomybės persmelktą kūrinį. Aiškinti (neaišku kam), kad tai poezija, kad tai tikriausias būties kvėpsnis? Prisipažinti, kad jau vien rūke pakibęs obuolys gali užmušti (gerąja prasme)...
Jeigu augimas vyksta Žolėje, turiu begalinę viltį. Tačiau man atrodo, kad prieš tai turi pasidarbuoti kai kas kitas, dalijantis žmonėms prigimtines dovanas, pradedant širdimi.
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2014-08-20 20:10:39
man labai labai gražus eilėraštis
Vartotojas (-a): Pakeleivis
Sukurta: 2014-08-20 01:22:51
Rudens pilnatvė man matyti dviejų šiltame saulėlydyje susiglaudusių obuoliukų (senukų) akimis. Gal ši asociacija dėl sesutės ir gandrų (jie vieniems tiesiog darkart išskris, kitiems – nebeatskris). Greičiausiai tos mano mintys juokingos, bet nežinau, kaip galėčiau protingai išreikšti nuomonę apie šį gyvenimo meilės ir brandos, žaismės, abejonės ir nežinomybės persmelktą kūrinį. Aiškinti (neaišku kam), kad tai poezija, kad tai tikriausias būties kvėpsnis? Prisipažinti, kad jau vien rūke pakibęs obuolys gali užmušti (gerąja prasme)...
Jeigu augimas vyksta Žolėje, turiu begalinę viltį. Tačiau man atrodo, kad prieš tai turi pasidarbuoti kai kas kitas, dalijantis žmonėms prigimtines dovanas, pradedant širdimi.