CITATA: "Ar meilė įmanoma įsivaizduoti, patirti be žodžių? Juk meilės daimonas „Eros“ — Platono filosofijoje — mistinis meilės, minties, vyriškos valios skverbimasis į grožį, tiesą, gėrį.", --(CITATOSPABAIGA)-- tai skverbimasis, gilinimasis (mentalinis) į dalyką, o ne dalyko (šiuo atveju - jausmo visais trimis kūnais) išjautimas ir dalyko praktika,mat įsivaizduoti viską galima.
visumoje ne mano - labai svetimas pasaulio aprašymas (svetimas Pasaulio interpretavimas.)
Mikelandželo darbai (net gyvais nepamatyti) patinka - galingi, ir poezija jo - eilėraščiai, kiek teko skaityti, rusų kalba (vertime) taip pat. (o ji iš žodžių) :)
-27- Любую боль, коварство, напасть, гнев
Осилим мы вооружась любовью
-30- Не видеть не могу за всем, что зримо,
Отныне без тоски твой вечный свет.
-40- Кто ночью на коне, тот в праве днём
На миг прилечь и подремать не много, –
Вот так-то жду и я, что отдохнём
О, жизнь моя, мы милостию бога.
Зло скудно там, где скуден мир добром,
И грань меж них проложено не строго.
-41- О память об ударе, что нанёс
Мне в грудь кинжал, отточенный любовью...
-42- Я только смертью жив, но не таю,
Что счастлив я своей несчастной долей;
Кто жить страшится смертью и неволей, –
Войди в огонь в котором я горю.
-43- Я тем живей, чем длительней в огне.
Как ветер и дрова огонь питают,
Так лучше мне, чем злей меня терзают,
И тем милей, чем гибельнее мне.
МИКЕЛАНДЖЕЛО
(VERTĖ А.М. Ефроса)
(Žinoma, -43- čio ( ketvirtos eilutės) pabaigoje dėčiau tik daugtaškį, nes kalba ne apie sielos žūtį, o žūtyje, degime, lydymesi j karmos, kuris vyksta širdyje, švinta siela. ne daugtaškis kada, galima suprasti, kad kuo blogiau tuo geriau; "nusižudyti, yra labai blogai, labai didelė nuodėmė, kodėl nesiimti to?.." tai štai trečioje eilutėje dėčiau daugtaškį, galima ir neteisingai suprasti - nors kontekstą nurodo pirmoji 43 - čio ketureilio eilutė "aš tuo gyvesnis, kuo ilgiau ugnyj" - todėl visiškai galimas ir taškas, kontekstas yra aiškiai nurodytas pirmoje.
visas tas posmas labai artimas Zeno praktikai, atidirbant karmą.
◘ ◘ ◘
„Dzen – ne palaimos ar atsipalaidavimo praktika, o įkaitinta krosnis, kurioje mes grumiamės su savo egoistinėmis iliuzijomis. Kokius įrankius turime naudoti? Tik vieną. Mes visi apie jį girdėjome, tačiau naudojame jį labai retai. Jis vadinamas dėmesiu.“ -CHARLOTTE JOKO BECK, KASDIENIS DZEN
Matote, žiūrint į Mikelandželo darbus, skaitant jo poeziją, man neatrodo jie svetimi, svetimai interpretuojantys Pasaulį, nors juose daug dramatizmo, dzenbudizmo filosofijoje daugiau džiugesio, ryžto dvasios pasaulio kaitoje, kintančiame pasaulyje sąmonei artėjant sielos link, idant nušvitimas sielos tai jos tapimas ir intelektu ir sąmone ir visomis juslėmis kartu su vienove.
TAČIAU, kiekvienas žiūrėdamas į pasaulį (į Mikelendželą, į Čiurlionį, ir t.t. Į medį, į žolę - palmę ir papartį, į augalą, ;) turi savo interpretaciją - tiksliau savaip interpretuoja. man (jūsiškė- išdėstyta Esėje) pasaulio interpretacija - matymas (labai svetimi.) bet ne Mikelandželo...
Kalba, tiesianti ranką per Prarają į bekalbį pasaulį... Gyvoji dabartis, išsiveržimas iš kalbos visuotinybės, tapimas gyvu mažyčiu bekalbiu dievulėliu, juk dievybė skendi pilnatvėje...
Sudėtinga, bet įdomu. Per Žodį-Adomą – Žodį – Nežinomybės įrašus individualioje būtybėje priėjau nuostabų šaltinį: Poetinė kalba – suvokėjo kaip neskaidomos būtybės abstrakcija,patiriama juslėmis nekalbinė individuali daiktų pasaulio išraiška, sielos veidrodis,... (pati pabaiga).
Diskutuoti žodžiu būtų nelengva, o skaitant paprasčiau, autoriaus mintis vystoma nuosekliai, dėstymo struktūra aiški.
Kitus klausimus parašiau.
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): kvinta
Sukurta: 2014-07-24 10:45:48
CITATA: "Ar meilė įmanoma įsivaizduoti, patirti be žodžių? Juk meilės daimonas „Eros“ — Platono filosofijoje — mistinis meilės, minties, vyriškos valios skverbimasis į grožį, tiesą, gėrį.", --(CITATOS PABAIGA)-- tai skverbimasis, gilinimasis (mentalinis) į dalyką, o ne dalyko (šiuo atveju - jausmo visais trimis kūnais) išjautimas ir dalyko praktika, mat įsivaizduoti viską galima.
visumoje ne mano - labai svetimas pasaulio aprašymas (svetimas Pasaulio interpretavimas.)
Mikelandželo darbai (net gyvais nepamatyti) patinka - galingi, ir poezija jo - eilėraščiai, kiek teko skaityti, rusų kalba (vertime) taip pat. (o ji iš žodžių) :)
-27-
Любую боль, коварство, напасть, гнев
Осилим мы вооружась любовью
-30-
Не видеть не могу за всем, что зримо,
Отныне без тоски твой вечный свет.
-40-
Кто ночью на коне, тот в праве днём
На миг прилечь и подремать не много, –
Вот так-то жду и я, что отдохнём
О, жизнь моя, мы милостию бога.
Зло скудно там, где скуден мир добром,
И грань меж них проложено не строго.
-41-
О память об ударе, что нанёс
Мне в грудь кинжал, отточенный любовью...
-42-
Я только смертью жив, но не таю,
Что счастлив я своей несчастной долей;
Кто жить страшится смертью и неволей, –
Войди в огонь в котором я горю.
-43-
Я тем живей, чем длительней в огне.
Как ветер и дрова огонь питают,
Так лучше мне, чем злей меня терзают,
И тем милей, чем гибельнее мне.
МИКЕЛАНДЖЕЛО
(VERTĖ А.М. Ефроса)
(Žinoma, -43- čio ( ketvirtos eilutės) pabaigoje dėčiau tik daugtaškį, nes kalba ne apie sielos žūtį, o žūtyje, degime, lydymesi j karmos, kuris vyksta širdyje, švinta siela. ne daugtaškis kada, galima suprasti, kad kuo blogiau tuo geriau; "nusižudyti, yra labai blogai, labai didelė nuodėmė, kodėl nesiimti to?.." tai štai trečioje eilutėje dėčiau daugtaškį, galima ir neteisingai suprasti - nors kontekstą nurodo pirmoji 43 - čio ketureilio eilutė "aš tuo gyvesnis, kuo ilgiau ugnyj" - todėl visiškai galimas ir taškas, kontekstas yra aiškiai nurodytas pirmoje.
visas tas posmas labai artimas Zeno praktikai, atidirbant karmą.
◘ ◘ ◘
„Dzen – ne palaimos ar atsipalaidavimo praktika, o įkaitinta krosnis, kurioje mes grumiamės su savo egoistinėmis iliuzijomis. Kokius įrankius turime naudoti? Tik vieną. Mes visi apie jį girdėjome, tačiau naudojame jį labai retai. Jis vadinamas dėmesiu.“
-CHARLOTTE JOKO BECK,
KASDIENIS DZEN
Matote, žiūrint į Mikelandželo darbus, skaitant jo poeziją, man neatrodo jie svetimi, svetimai interpretuojantys Pasaulį, nors juose daug dramatizmo, dzenbudizmo filosofijoje daugiau džiugesio, ryžto dvasios pasaulio kaitoje, kintančiame pasaulyje sąmonei artėjant sielos link, idant nušvitimas sielos tai jos tapimas ir intelektu ir sąmone ir visomis juslėmis kartu su vienove.
TAČIAU, kiekvienas žiūrėdamas į pasaulį (į Mikelendželą, į Čiurlionį, ir t.t. Į medį, į žolę - palmę ir papartį, į augalą, ;) turi savo interpretaciją - tiksliau savaip interpretuoja. man (jūsiškė- išdėstyta Esėje) pasaulio interpretacija - matymas (labai svetimi.) bet ne Mikelandželo...
Vartotojas (-a): Pakeleivis
Sukurta: 2014-07-23 19:30:59
Kalba, tiesianti ranką per Prarają į bekalbį pasaulį... Gyvoji dabartis, išsiveržimas iš kalbos visuotinybės, tapimas gyvu mažyčiu bekalbiu dievulėliu, juk dievybė skendi pilnatvėje...
Sudėtinga, bet įdomu. Per Žodį-Adomą – Žodį – Nežinomybės įrašus individualioje būtybėje priėjau nuostabų šaltinį: Poetinė kalba – suvokėjo kaip neskaidomos būtybės abstrakcija, patiriama juslėmis nekalbinė individuali daiktų pasaulio išraiška, sielos veidrodis,... (pati pabaiga).
Diskutuoti žodžiu būtų nelengva, o skaitant paprasčiau, autoriaus mintis vystoma nuosekliai, dėstymo struktūra aiški.
Kitus klausimus parašiau.