← Atgal

Komentarai

Kūrinio nuoroda: https://zaliazole.lt/kuriniai/perziureti/75062

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Burtažolė

Sukurta: 2014-08-10 04:08:50

"Ar Tavęs gedėsiu? - Amžinai..."

Labai gili potekstė!

Vartotojas (-a): tepliorius

Sukurta: 2014-07-27 00:55:42

juk butent tokie klausimai apima,pasimetus jausmuose...gal but, meileje mes tampame savimi?

Vartotojas (-a): klajūnė

Sukurta: 2014-07-23 13:20:14

Kaip įdomu, kai kartais "susišaukia" eilės. Prisimenu D. Saukaitytės eilėraštį:

Pasiklydę milžinai


"Kur takelis, kaip išeiti? Nežinai.
Pasiklydo pienių jūroj milžinai...
Ir, užmigę žaliuose žiogų namuos,
Saulės sapną milžinai sapnuos.

Aš ir tu - laimingi milžinai-
Pasiklydome pas žiogus amžinai,
Visą amžinybę -lig rudens-
Mūsų plaukus vasara kedens...

Tyliai šnabžda pienės: " ir gerai,
Kad paklydo tie didžiuliai milžinai."
Susipynė rankos...Ir gerai,
Kad takelio nebeieško milžinai!"

Tik nepamanykit, aš čia nieko nekaltinu, - tiesiog įdomu pasidarė, nes tas D.Saukaitytės eilėraštis rašytas jau seniai, gal kokiais 1971 metais. Tai dar kartą įrodo, kad tokie jausmai, kaip meilė, yra visose kartose amžini...

Vartotojas (-a): nenumeruojant

Sukurta: 2014-07-22 11:27:45

Kol kas tik užfiksuotas jausmas – reiktų ir savitesnio balso:)

Vartotojas (-a): kaip lietus

Sukurta: 2014-07-22 00:01:35

Dialogas, kuris vienai pusei priimtinesnis. Juk nežino, ar mylės. Bet sapnuoti pažada :) Vyrų stiliuje. Nors, kita vertus, būna, kad kiekvienai meilėje prisipažįsta. Tam kartui... :)