Tikrai gražūs tikrai šio žanro kūriniai. Ne taip dažni, būdavo Daliuteisk parašo.
Ir labai gražu, kad pritempto skiemenų skaičiavimo nesijaučia. Lietuviškai rikiuoti pagal japonų hieroglifus – nei šis nei tas, tiksliau – neskirti varpo nuo varpinės.
Ir santrauka labai vietoj, ir ne tik reikalinga daug kam, bet ir graži: teorija įtaigiai savais žodžiais, originaliais pavyzdžiais papasakota. Čia tai jau neatrodo per daug teksto, pagrįsta.
Subtiliai meditatyvu abiejuose trieiliuose. Labiausiai patraukė dėmesį antrasis trieilis, dėl kurio labai abejoju, ar jis galėtų būti kaip atskiras, savarankiškas haiku, bet tikrai sužavėjo su juo tanka.
Trupinius renka Iš delno, vos vos tikiu – Užmerkiu akis...
Realiai esu patyrusi prie Noterdamo katedros tą nenusakomą gerumo, gal net dieviško ryšio pojūtį, kai paukštelis nutupia tiesiai tau ant delno... Tai ir aprašėte, tiesiogiai nusakėte emociją. Haiku svarbu ne vien aprašymas, kuris gali nuteikti meditacijai, prisiminimui, potekstei ir t.t., bet ir priešprieša, sugretinimas. Kai greta vaizdinio natūraliai atsiranda emocinis atsakas, skleidžiantis sąsają su išgyventu potyriu – haiku privalumas. Tą sąsają pamačiau, nors ji galėtų būti paslaptingesnė, jei žiūrėti kaip į haiku (atskirai). Mat yra dar viena haiku siekiamybė – turi likti ta vadinama tuštuma tarp eilučių, kuri kalbėtų daugiau nei tai, kas tiesiogiai parašyta. Tai kaip haiku, to tarkim tuštumos virpesio kaip ir pritrūksta, bet kaip įvadas į tanka – labai geras, ir aprašyta tiesiogiai būsena tada tinka, tokia subtili tyla, kuri sekančiom dviem eilutėm tiesiog nuosekliai pražysta gražia prasme. Abu tanka variantai su šiuo antruoju trieiliu nuostabūs, man labai patiko, gražios mintys ir jausmai, poetiška jungtis į tanka – tą trumpąją, lyrinę dainą, kurios pirmos trys eilutės galėtų būti haiku, bet ne visada būna...
Beje, haiku užbaigimas dviem eilutėm (tradiciškai 7-7, šiais laikais jau nebūtinai tokiu griežtu skiemenų skaičiumi) yra vadinamas renga (collaborative poetry), jau kitas žanras...Kad pritaikėte tanka kūrimui šį principą – išradinga.
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2014-07-18 20:18:57
man paskutinis tanka labai labai
Vartotojas (-a): Algmar
Sukurta: 2014-07-17 23:38:33
Tikrai gražūs tikrai šio žanro kūriniai. Ne taip dažni, būdavo Daliuteisk parašo.
Ir labai gražu, kad pritempto skiemenų skaičiavimo nesijaučia. Lietuviškai rikiuoti pagal japonų hieroglifus – nei šis nei tas, tiksliau – neskirti varpo nuo varpinės.
Ir santrauka labai vietoj, ir ne tik reikalinga daug kam, bet ir graži: teorija įtaigiai savais žodžiais, originaliais pavyzdžiais papasakota. Čia tai jau neatrodo per daug teksto, pagrįsta.
Vartotojas (-a): miaumiau
Sukurta: 2014-07-17 20:36:04
l. ok
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2014-07-17 19:06:21
Subtiliai meditatyvu abiejuose trieiliuose. Labiausiai patraukė dėmesį antrasis trieilis, dėl kurio labai abejoju, ar jis galėtų būti kaip atskiras, savarankiškas haiku, bet tikrai sužavėjo su juo tanka.
Trupinius renka
Iš delno, vos vos tikiu –
Užmerkiu akis...
Realiai esu patyrusi prie Noterdamo katedros tą nenusakomą gerumo, gal net dieviško ryšio pojūtį, kai paukštelis nutupia tiesiai tau ant delno... Tai ir aprašėte, tiesiogiai nusakėte emociją. Haiku svarbu ne vien aprašymas, kuris gali nuteikti meditacijai, prisiminimui, potekstei ir t.t., bet ir priešprieša, sugretinimas. Kai greta vaizdinio natūraliai atsiranda emocinis atsakas, skleidžiantis sąsają su išgyventu potyriu – haiku privalumas. Tą sąsają pamačiau, nors ji galėtų būti paslaptingesnė, jei žiūrėti kaip į haiku (atskirai). Mat yra dar viena haiku siekiamybė – turi likti ta vadinama tuštuma tarp eilučių, kuri kalbėtų daugiau nei tai, kas tiesiogiai parašyta. Tai kaip haiku, to tarkim tuštumos virpesio kaip ir pritrūksta, bet kaip įvadas į tanka – labai geras, ir aprašyta tiesiogiai būsena tada tinka, tokia subtili tyla, kuri sekančiom dviem eilutėm tiesiog nuosekliai pražysta gražia prasme. Abu tanka variantai su šiuo antruoju trieiliu nuostabūs, man labai patiko, gražios mintys ir jausmai, poetiška jungtis į tanka – tą trumpąją, lyrinę dainą, kurios pirmos trys eilutės galėtų būti haiku, bet ne visada būna...
Beje, haiku užbaigimas dviem eilutėm (tradiciškai 7-7, šiais laikais jau nebūtinai tokiu griežtu skiemenų skaičiumi) yra vadinamas renga (collaborative poetry), jau kitas žanras... Kad pritaikėte tanka kūrimui šį principą – išradinga.
Vartotojas (-a): Vlabur
Sukurta: 2014-07-17 00:46:50
...gal užtektų ir pačių kūrinių (juk perteklinės tos santraukos ir P.S.)? Įkyru darosi.