Gražus eilėraštis. Gražiai Donelaitį primena, ir nieko nekartoja, pats šneka.
Domiuosi tarmių rašybos reikalais, tai smagu rasti Jūsų eilėraštį, užrašytą stiliumi „bet kaip“ – žemaičių samogitinės rašybos neišterliotą. Bet dar geriau būtų laikytis tam tikros sistemos. Žemaitiškai nemoku, bet domiuosi. Užrašyčiau pavyzdžiui taip:
Atlūža lèdā vens nu kèta.
Atmērke àkis ir žemēle,
Teik laika tomsuo an išbovus.
Atkòta permi dongaus šauksmā,
Sukveite vesus pasikelt‘.
Sublezga žèmi žuolies steibā,
Pakvepa permi slyvu žeidā.
Nupluove ràsa vesus gyvius,
Atej pavasars, veskam ons pasiryžes.
Arba: veskam ons ryžtas.
Patarmė gali būti „pakreipta“. Tarpinius garsus reikia įsiklausyti, kaip panašiau: i ar e, o – u ir kt. Visais atvejais panašiai užrašius atrodo natūraliau ir dailiau, negu samogitine. Regis paprastas reikalas: pasitarti kaip geriau, ir nuomonių laisvė... Bet ne, ir čia ambicijos. Toksai Pranis ta tema net savo dvasinį autoportretą nupaišė:
„Nereikėtų kreipti dėmesio į nebe pirmą Algmariuko nusipezėjimą šia tema. Tai tikriausiai nelaimingas žmogus, labai retai kuo nors besidžiaugiantis...“
Taigi dėmesio.
Ar teisingai supratau )ko nesupratau, parašiau juodu paryškintu šriftu.
paskutinį žodelį keisčiau į (iš pasiryžęs į pasirengęs) - priežastis, labai jau neorganiškai skamba tas pasiryžęs, todėl.;
Atūžia ledai viens nuo kito (potvynis taip? ledas ledą stumia - ledai eina) Atmerkia akis ir žemelė (yra veiksmas, čia ledai, čia nuo garsų atmerkė akis atsibudo žemelė - gerai kad dinamika vystoma) Tiek laiko tamsoj ji išbuvus. ( ta eilutė prastai - arba, ten ne išbuvus - reiškia tarmiškumo ir čia nesupratau) Atkota pirma dangaus šauksmo (kas tas ATKOTA? :) -- kaip gėlelių tų tarmelių Lietuvėlėj, tik ko tai mylintys tėvynę ir laukus, niekad tuo nesidžiaugia, mažai kas komentuoja tarmiškus tekstus, bet visi myli tėvynę su "liežuviu" , tik SAKO, (kaip pirmajame autoriaus karabambale eilėraštyje, „tik sako: „mylintys labai Tėvynę – o tarmiškomis eilėmis nesižavi...“ – na, tai kas ta ATKOTA?) Sukvietė visus pasikelt. Sublizga žemi žolės stiebai Pakvimpa pirmi slyvų žiedai. Nuplovė rasa visus gyvius, ( ŠITA EILUTĖ LABAI GRAŽI - poetiškas pamatymas) atėjo pavasaris v i s k a m p a s i r e n g ę s
________
Tekste, iki pabaigos puikiai susitvarkyta su veiksmo dinamika siužete (tai ir įtraukė Jums atsiliepimą apie kūrinį jūsų parašyti.
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): valerijaaa
Sukurta: 2014-07-20 16:41:49
poike, poike...
Vartotojas (-a): Algmar
Sukurta: 2014-07-20 00:17:24
Gražus eilėraštis. Gražiai Donelaitį primena, ir nieko nekartoja, pats šneka.
Domiuosi tarmių rašybos reikalais, tai smagu rasti Jūsų eilėraštį, užrašytą stiliumi „bet kaip“ – žemaičių samogitinės rašybos neišterliotą. Bet dar geriau būtų laikytis tam tikros sistemos. Žemaitiškai nemoku, bet domiuosi. Užrašyčiau pavyzdžiui taip:
Atlūža lèdā vens nu kèta.
Atmērke àkis ir žemēle,
Teik laika tomsuo an išbovus.
Atkòta permi dongaus šauksmā,
Sukveite vesus pasikelt‘.
Sublezga žèmi žuolies steibā,
Pakvepa permi slyvu žeidā.
Nupluove ràsa vesus gyvius,
Atej pavasars, veskam ons pasiryžes.
Arba: veskam ons ryžtas.
Patarmė gali būti „pakreipta“. Tarpinius garsus reikia įsiklausyti, kaip panašiau: i ar e, o – u ir kt. Visais atvejais panašiai užrašius atrodo natūraliau ir dailiau, negu samogitine. Regis paprastas reikalas: pasitarti kaip geriau, ir nuomonių laisvė... Bet ne, ir čia ambicijos. Toksai Pranis ta tema net savo dvasinį autoportretą nupaišė:
„Nereikėtų kreipti dėmesio į nebe pirmą Algmariuko nusipezėjimą šia tema. Tai tikriausiai nelaimingas žmogus, labai retai kuo nors besidžiaugiantis...“
Taigi dėmesio.
Vartotojas (-a): kvinta
Sukurta: 2014-07-12 10:24:19
Ar teisingai supratau )ko nesupratau, parašiau juodu paryškintu šriftu.
paskutinį žodelį keisčiau į (iš pasiryžęs į pasirengęs) - priežastis, labai jau neorganiškai skamba tas pasiryžęs, todėl.;
Atūžia ledai viens nuo kito (potvynis taip? ledas ledą stumia - ledai eina)
Atmerkia akis ir žemelė (yra veiksmas, čia ledai, čia nuo garsų atmerkė akis atsibudo žemelė - gerai kad dinamika vystoma)
Tiek laiko tamsoj ji išbuvus. ( ta eilutė prastai - arba, ten ne išbuvus - reiškia tarmiškumo ir čia nesupratau)
Atkota pirma dangaus šauksmo (kas tas ATKOTA? :) -- kaip gėlelių tų tarmelių Lietuvėlėj, tik ko tai mylintys tėvynę ir laukus, niekad tuo nesidžiaugia, mažai kas komentuoja tarmiškus tekstus, bet visi myli tėvynę su "liežuviu" , tik SAKO, (kaip pirmajame autoriaus karabambale eilėraštyje, „tik sako: „mylintys labai Tėvynę – o tarmiškomis eilėmis nesižavi...“ – na, tai kas ta ATKOTA?)
Sukvietė visus pasikelt.
Sublizga žemi žolės stiebai
Pakvimpa pirmi slyvų žiedai.
Nuplovė rasa visus gyvius, ( ŠITA EILUTĖ LABAI GRAŽI - poetiškas pamatymas)
atėjo pavasaris v i s k a m
p a s i r e n g ę s
________
Tekste, iki pabaigos puikiai susitvarkyta su veiksmo dinamika siužete (tai ir įtraukė Jums atsiliepimą apie kūrinį jūsų parašyti.