hi hi - vėjas būna įkalinamas, kol nepasiunta, (suka malūnus - elektros energiją gamina...) bet ar jis jaučiasi įkalintu - sulaikytu?..
galima laiką užrakinti - tereikia paimti Žemės rytulį ir spausti, iki tam tikro laipsnio, kai jis yra suspaustas, jis jau nebespaudžiamas virsta į juodąją skylę (kurioje laikas eina atgal) o jis viską traukia į save (tas tariamas, jau tada, žemės rutulys, kuris virstų juodąja skyle.
šiaip metaforiškai juodoji skylė yra pinigai, http://www.youtube.com/watch_popup?v=nMqneCjL9DQ&vq=medium
taip žmogus savo gyvenimą į juos suspaudžia, o paskui toje skylėje dingsta tas gyvenimas - yra sutraukiamas. (nors patys savaime tai tik popieriai ir tiek.)
durys - turi dvi puses, šiapus ir anapus... (anapus vėjo laikyti nereikia - jis visada už durų, jei atdaros durys, tai jau nesulaikysi - jis kambaryje, o jei uždaros - sandarios - sulaikysi, nebent uraganas - nenuneš tada ir stogą ir namą - kas ten durys, nesulaikys jo tada nei stogas ;)
"kai VĖJAS pakyla ir drumsčias vanduo, ir ežeras veržias platyn, banga gena bangą ir bokšto akmuo, paplautas nuvirsta žemyn."( Maironis) - kai vėjas pakyla, akmuo žemyn nukrinta - matai, jis (ne Maironis, o vėjas) bangas gena, o tos pilis plauna, ilgai jau laike stovėjusias. Taip, kol nestiprus - durimis sulaikysi, bet stipraus, tai nei stogas neišlaikys... (nesulaikys ir neapgins tavęs nuo vėjo...) kur ten durys, kai pagavo Vangą, giedrą dieną, kai pribėrė akis smėlio - tai toji ir apako akimis... nei akių vokai smėlio nesulaikė, šis į akis pateko...
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): nenumeruojant
Sukurta: 2014-07-10 21:59:08
Noris iš savęs atimt
Kažką daugiau nei davęs, nei įdėjęs...
.................................................................
Ir nieko vertos amžinos idėjos,
Kad laiką reiktų užrakint –
Nejau už durų sulaikysi vėją? > ką daugiau bepasakysi – stipru.
Vartotojas (-a): Girinukas Mi
Sukurta: 2014-07-10 10:24:38
išvada superinė.
Vartotojas (-a): kvinta
Sukurta: 2014-07-10 00:54:09
hi hi - vėjas būna įkalinamas, kol nepasiunta, (suka malūnus - elektros energiją gamina...) bet ar jis jaučiasi įkalintu - sulaikytu?..
galima laiką užrakinti - tereikia paimti Žemės rytulį ir spausti, iki tam tikro laipsnio, kai jis yra suspaustas, jis jau nebespaudžiamas virsta į juodąją skylę (kurioje laikas eina atgal) o jis viską traukia į save (tas tariamas, jau tada, žemės rutulys, kuris virstų juodąja skyle.
šiaip metaforiškai juodoji skylė yra pinigai,
http://www.youtube.com/watch_popup?v=nMqneCjL9DQ&vq=medium
taip žmogus savo gyvenimą į juos suspaudžia, o paskui toje skylėje dingsta tas gyvenimas - yra sutraukiamas. (nors patys savaime tai tik popieriai ir tiek.)
durys - turi dvi puses, šiapus ir anapus... (anapus vėjo laikyti nereikia - jis visada už durų, jei atdaros durys, tai jau nesulaikysi - jis kambaryje, o jei uždaros - sandarios - sulaikysi, nebent uraganas - nenuneš tada ir stogą ir namą - kas ten durys, nesulaikys jo tada nei stogas ;)
"kai VĖJAS pakyla ir drumsčias vanduo, ir ežeras veržias platyn, banga gena bangą ir bokšto akmuo, paplautas nuvirsta žemyn."( Maironis) - kai vėjas pakyla, akmuo žemyn nukrinta - matai, jis (ne Maironis, o vėjas) bangas gena, o tos pilis plauna, ilgai jau laike stovėjusias. Taip, kol nestiprus - durimis sulaikysi, bet stipraus, tai nei stogas neišlaikys... (nesulaikys ir neapgins tavęs nuo vėjo...) kur ten durys, kai pagavo Vangą, giedrą dieną, kai pribėrė akis smėlio - tai toji ir apako akimis... nei akių vokai smėlio nesulaikė, šis į akis pateko...