Nostalgiškas.
O jei tarmiškai paryžietiška tema ? :)

labai miela, taip ir regiu tą trabelą tarp alyvų krūmų....

Gražus vaizdas, o kaip dėl tarmės grynumo, teisingo jos vartojimo- nieko negaliu pasakyti, nes nė vienos tarmės nežinau.Svarbiausia, kad skaitau ir suprantu

         Labai gražus, jaukus eilėraštis. Ir forma jam organiškai tinka, ir kad tarmiškas.
 
         Tik jau rašyba tai beviltiška: tos tarmės nemokantis nei šiaip nei taip ištars, mokančiam irgi – nei sistemos nors kokios, nei nuoseklumo.
          Kiek šakojausi, komentavau, žemaičių kvailą samogitinę rašybą iškeikiau – nieks nemačyja: nieko ginčyti negali, o tvarkytis nepajuda.
         „ale pą jąs lungais alyvų šakas žalias“ – Nemokantis gal susipras, kad  „pą jąs“ keistàs nosines reikia tarti ilgai... ale koks ten gale „šákas žálias“?  Alyvų šakas... čia dabar?  Nors tai nevykęs būdas, jei jau visus iiguosius žymit nosinėmis, reika rašyti  „ale pą jąs lungais alyvų šakąs žaliąs“ – komiška, bet nors jau nuoseklu.
 

pas mus verpimo ratelis – kalavartas. 

Tos alyvų šakos... tokios artimos...