Iš pradžių vaizduojuosi realių žmonių, kadaise karštam glėby numarinusių visą pasaulio laiką, akių kontaktą prasilenkiant gatvėje. Po to aš jau stoviu palėpėje ir ranka braukiu per saulės spindulių lazerį išsikišusį pro plyšį šiferio lakšte. Skraido gyvybingos dulkės. Tada kyla egzistenciniai pamąstymai...
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2014-05-27 23:35:53
Jausminga, labai. Tai neišsemiama tema. Tikiu reinkarnacija, nes... noriu tikėti.
Vartotojas (-a): Nijolena
Sukurta: 2014-05-27 16:26:39
Esama retorinių ir labai esminių klausimų. Tik ne visi susiklosto į tokias eiles.
Vartotojas (-a): bitėžolė
Sukurta: 2014-05-27 08:53:00
Lakoniški ir talpūs žodžiai, graži ir mintis, ir jos pateikimo forma.
Vartotojas (-a): Bazas
Sukurta: 2014-05-26 23:03:04
Iš pradžių vaizduojuosi realių žmonių, kadaise karštam glėby numarinusių visą pasaulio laiką, akių kontaktą prasilenkiant gatvėje. Po to aš jau stoviu palėpėje ir ranka braukiu per saulės spindulių lazerį išsikišusį pro plyšį šiferio lakšte. Skraido gyvybingos dulkės. Tada kyla egzistenciniai pamąstymai...