Visai įdomu, forma tokia nei poezija, nei proza. Tačiau kai kur vaizdiniais, mano galva, kiek perspausta, nors ieškojimas - super.
Pradžia labai įdomi, kad gyvenimui į ausį, kažkas iškuždama...
Bronchų šakutės, geriau gal sakykime bronchų šakelės. Žodis šakutė čia skaitantįjį gali priversti nusišypsoti visai ne vietoje ir nenoromis.
"kitados skardaus vaikiško juoko savininkas" ieškočiau, kaip keisti.
Ir paskutinę pastraipą, kur sakinys apie sidabrinius dantis, palaimingai smingančius į ranką, bandyčiau kaip nors keisti... Kad vėlgi nesukeltų šypsenos ne vietoje.
Taip pat svarsčiau dėl to pakartojamo kreipinio į gyvenimą ties kiekvienu sakiniu... Suprantu, kad tai dėl formos vieningumo, bet galbūt vietom šiek tiek gali užnegyvinti tekstą, gal būtų gerai tą gyvenimą palikti tik vietomis... Nežinau... Mintis ir medžiaga gera, neblogai čia viskas
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2014-07-12 11:58:47
Sodrūs pokalbio akcentai... patiko. Manau gali gimti gražios kūrybos...
Vartotojas (-a): Vaja
Sukurta: 2014-05-07 01:17:27
Visai įdomu, forma tokia nei poezija, nei proza. Tačiau kai kur vaizdiniais, mano galva, kiek perspausta, nors ieškojimas - super.
Pradžia labai įdomi, kad gyvenimui į ausį, kažkas iškuždama...
Bronchų šakutės, geriau gal sakykime bronchų šakelės. Žodis šakutė čia skaitantįjį gali priversti nusišypsoti visai ne vietoje ir nenoromis.
"kitados skardaus vaikiško juoko savininkas" ieškočiau, kaip keisti.
Ir paskutinę pastraipą, kur sakinys apie sidabrinius dantis, palaimingai smingančius į ranką, bandyčiau kaip nors keisti... Kad vėlgi nesukeltų šypsenos ne vietoje.
Taip pat svarsčiau dėl to pakartojamo kreipinio į gyvenimą ties kiekvienu sakiniu... Suprantu, kad tai dėl formos vieningumo, bet galbūt vietom šiek tiek gali užnegyvinti tekstą, gal būtų gerai tą gyvenimą palikti tik vietomis... Nežinau... Mintis ir medžiaga gera, neblogai čia viskas