Jaunystė kartais nemato žydėjimo, nes pati žydi ir skuba, bėgant metams įsižiūrima atidžiau ir gebama pajusti akimirksnio žavesį. Mirksnis kaskart naujai sušvyti ir Jūsų žodžiuose.
Skaitant užplūsta ramybė, netgi savotiška melancholija. Jei suskaidžius eilutes į dvi dalis (nesiūlau, bet svarstau), gautųsi kitaip... Blogiau ar geriau - nežinau. Tiesiog galima pabandyti.
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): bitėžolė
Sukurta: 2014-04-23 10:31:30
Jaunystė kartais nemato žydėjimo, nes pati žydi ir skuba, bėgant metams įsižiūrima atidžiau ir gebama pajusti akimirksnio žavesį. Mirksnis kaskart naujai sušvyti ir Jūsų žodžiuose.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2014-04-22 22:05:01
Skaitant užplūsta ramybė, netgi savotiška melancholija. Jei suskaidžius eilutes į dvi dalis (nesiūlau, bet svarstau), gautųsi kitaip... Blogiau ar geriau - nežinau. Tiesiog galima pabandyti.
Vartotojas (-a): Lacrima
Sukurta: 2014-04-22 17:34:59
„Štai dėl šitos akimirkos verta gyvent, bet ne mirti“... — pritariu.
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2014-04-22 10:52:17
Nepaprastai žavingas tas ažūras.